Reikia liautis matyti, kad pradėtum regėti. Šiame spektaklyje tikrasis veiksmas prasideda tada, kai vaizdai išnyksta.

Pradžioje publika pasiskirsto į dvi dalis – stebėtojus ir dalyvius. Stebėtojai viską gali matyti iš šono. Dalyviams užrišamos akys. Kartu su spektaklį vedančiais aktoriais, jie tampa aktyviais pojūčių teatro veikėjais.

Laikinai regėjimo netekę žiūrovai grąžinami prie to, kas sava, bet kartu labiausiai tolima – savo paties kūno. Sužadintos ir paaštrėjusios juslės ima sąveikauti, svarbiausia scenos vieta paversdamos išlaisvintą vaizduotę. Aktorių už rankos vedami į sąmonės tamsą, spektaklio dalyviai perkeliami į paralelinius pasaulius, kuriuose sakmių ir užkalbėjimų siužetai išauga ant odos paviršiaus, skleidžiasi garsų vibracijomis, kvapų ir skonių raizginiais.

Senosios lietuvių mitologijos elementai, pasitarnavę kaip spektaklio įkvėpimo šaltinis, pojūčių teatro technika priartinami prie žiūrovo fiziologijos. Aktoriai scenoje nesistengia pasakoti istorijos, imituoti personažų ar kurti charakterių. Gimimo ir mirties, virsmo ir gamtos, kosmoso ir namų, išvykimo ir sugrįžimo archetipai atsiranda be paaiškinimo, yra išgyvenami pasitelkiant jusles, o apakimas ir praregėjimas susikeičia vietomis.

Premjera: 2014 m. gruodžio 20 d.
Režisierė: Karolina Žernytė
Dailininkė: Eglė Lekevičiūtė
Dramaturgijos asistentas: Kristupas Sabolius
Vaidina: Neringa Krunglevičiūtė, Ieva Pakštytė, Raminta Šniaukštaitė, Donatas Stakėnas, Justina Burakaitė, Vaidotas Bačianskas, Karolina Kontenytė, Kristina Švenčionytė, Artūras Lepiochinas

Žiniasklaidoje:
D.TAMULEVIČIŪTĖS PREMIJA ĮTEIKTA SPEKTAKLIO „AKMUO VANDUO GELUONIS“ KŪRYBINEI GRUPEI // ALKAS.LT
KĄ JAUČIAME TEATRE // 7MD.LT