GRAŽI IR TA GALINGA: MIMOZOS IR SIRENOS

GRAŽI IR TA GALINGA: MIMOZOS IR SIRENOS

Kartais jautiesi negraži, kartais pasimetusi, kartais tampi tokia didelė, kad tavo ego netelpa kambaryje ir lubos tau per žemos, o sienos per arti. Kartais tu bėgi į save, bet tik nubėgusi pusę kelio supranti, kad bėgai – nuo savęs. Sustojusi tarp visų draugų, tėvų, giminių, vaikų, kolegų ir visuomenės lūkesčių atsisuki į save su klausimu: „kiek manęs yra manyje?“ Kiek galingos ir gražios telpa manyje?
„Graži ir ta galinga” kviečia jus į naują programą „Mimozos ir sirenos” * pasitikti naują etapą kartu. Savo nerimą paleisime būgnų ritmu, kad vėl iš naujo sutiktume save – žavias, galingas ir laimingas, net jei kartais ir pasiklydusias, bet vis grįžtančias į save!

* Mimoza – augalas, pasižymintis jautrumu, ypač išoriniam dirginimui. Mimozos žiedas pražysta žiemos pabaigoje ir reprezentuoja saulę, žymi virsmą, todėl laikomas džiaugsmo, pergalingo gyvenimo simboliu.
Taip pat siejamas su slapta meile bei jautrumo temomis (kaip gedulo gestas).
* Mimoza – šampanas ir apelsinų sultys aukštoje taurėje, elegantiškas kokteilis, skirtas šventiniams pusryčiams, atsipalaidavimui ir malonumui.
* Sirenos – mitinės būtybės, savo dainomis viliojusios plaukti į salas.
* Sirenos – pavojaus signalas.

Aktorės, muzikos ir dainų tekstų autorės: Vaiva Kvedaravičiūtė, Rugilė Latvėnaitė, Ieva Pakštytė, Asta Zacharovaitė, Marija Žemaitytė
Dramaturgė: Birutė Kapustinskaitė
Scenografė ir kostiumų dailininkė: Rūta Venskutė
Garso režisierius: Kipras Dominas
Šviesų dailininkas: Julius Kuršis
• Rekomenduojama N-14

Miškelis (2022)

Klaipėdos jaunimo teatro veikla finansuoja:

 

„Miškelis"

Dalios Tamulevičiūtės lietuvių autorių scenos meno kūrinių konkurse 2021 metais laimėtoju išrinktas eskizas pagal dramaturgo Mindaugo Nastaravičiaus „Miškelį“ tapo Klaipėdos jaunimo teatro spektakliu, subūrusiu keliasdešimt jaunosios kartos aktorių. Valentino Masalskio režisuojamoje dramoje pasakojama apie 1941-ųjų birželio 24-osios žudynes Rainiuose ir vienos šeimos gyvenimą po jų. 

Kuriant spektaklį atsiremta į tikrus įvykius, realių žmonių biografijas, tardymo bylas, istorikų tyrimus, tačiau „Miškelio“ kūrėjai šį darbą vadina ne dokumentiniu, o atminties ir vaizduotės spektakliu. Pasak V. Masalskio, tai tarsi giesmė apie atmintį, prisimenant Rainių aukas ir mėginant atsargiai prisiliesti prie XX amžiaus tragedijų temos.

„Nors pjesėje gausu faktų ir įvykių, peripetijų ir emocijų, paties veiksmo joje beveik nėra. Šios istorijos pasakotojas nuo pirmų sakinių mus tarsi surakina ir įpareigoja jo klausytis, tačiau netrukus suprantame, kad tai – ne tik jo istorija. Tai istorija iš mūsų visų atminties – iš senelių, iš tėvų atminties. Istorija, kuri nesibaigė ir mumyse vis dar tęsiasi. „Miškelyje“ mes girdime daugybę balsų, tarp jų klaidžiojame, kol pagaliau išgristame tą vieną, apie kurį gieda visi aplinkui – apie nužudytą ir palaidotą žmogų, sugrįžusį namo“, – pasakoja spektaklio režisierius.

Pirmosios sovietų okupacijos paskutinę savaitę – 1941 metų birželio 22–28 dienomis – Lietuvoje nužudyta daugiau kaip 1000 kalinių ir civilių gyventojų. Artinantis Vokietijos kariuomenei, į Rusijos kalėjimus ir lagerius spėta išvežti apie 3400 kalinių, nors iš viso Lietuvos kalėjimuose tuo metu kalėjo 6000 žmonių. Traukdamiesi iš Lietuvos, Raudonosios armijos kariai kartu su vietiniais kolaborantais rengė masines žudynes Kauno, Panevėžio, Pravieniškių kalėjimuose, taip pat Juodupėje, Zarasuose, kitose vietovėse. 

Žiaurumu išsiskyrė Telšių kalėjimo politinių kalinių žudynės. Birželio 24-osios naktį 76 politiniai kaliniai atvežti į netoli esantį Rainių miškelį, kuriame buvo nužudyti ir paskubomis užkasti. Birželio 28-ąją, Telšiuose jau šeimininkaujant vokiečiams, atkasus ir apžiūrėjus aukas, paaiškėjo, kad visi kaliniai buvo žiauriai kankinami. Dėl daugybinių sužalojimų 46 kūnai liko neatpažinti. Beveik visi Rainių kankiniai palaidoti bendrame kape Telšių kapinėse, kitus išsivežė artimieji. 

Dramaturgas M. Nastaravičius pjesę „Miškelis“ pradėjo rašyti atradęs to meto prisiminimų apie kelis kalinius, po Rainių įvykių netikėtai sugrįžusius namo. Dėl daugybinių sužalojimų nesugebėję atpažinti iš veidų, artimieji aukas bandė atskirti iš kitų požymių – apgamų, randų, kiti – iš drabužių likučių. Tariamai atpažinę ir davę sutikimą palaidoti kūną bendrame kape, po kurio laiko artimieji išvydo gyvą žmogų prie savo namų durų. 

„Tokie atvejai buvo aiškinami paprastai: Telšių kalėjimo politinius kalinius nužudžius, o kalėjimą palikus be priežiūros, tuo pat metu kalėję kriminaliniai kaliniai (jų buvo 86) iš kalėjimo nekliudomai išėjo. Vieni bėgo ir slapstėsi, kiti sugrįžo namo. Pirmosiomis dienomis dar nežinota, kad mirties bausmė paskirta tik politiniams kaliniams – jų sąrašas su pavardėmis rastas vėliau. Skaitydamas prisiminimus ir bandydamas atsekti tuos kelis žmones, Rainių miškelyje nebuvusius, bet artimųjų klaidingai atpažintus, suradau dar vieną liudijimą vyro, kuris tvirtino iš miškelio sugebėjęs pabėgti“, – pasakoja M. Nastaravičius. 

1941 metų birželio 28-ąją Rainių miškelyje atkasti 73 kūnai. Trijų bėgti mėginusių kalinių palaikai rasti ties Džiuginėnų kaimu, netoli Telšių. Po kurio laiko atskleista, kad du nužudytieji buvo ne kaliniai, o raudonarmiečiai. Svarstyta, kad jie galbūt atsisakė dalyvauti žudynėse, arba buvo nušauti už tai, kad nesužiūrėjo visų kalinių. Du kaliniai iš tiesų ištrūko iš Rainių miškelio. Vienas buvo surastas ir nušautas, kitam pabėgti pavyko. Sovietmečiu bijojęs pasekmių, apie Rainių įvykius ir išsigelbėjimą jis niekam neprasitarė. Tačiau 1988-aisiais, išgirdęs apie specialiąją komisiją Rainių žudynėms tirti, laiške Lietuvos Aukščiausiajai Tarybai jis papasakojo tos nakties aplinkybes.

Ilgą laiką manyta, kad Rainių istorija neturi nė vieno gyvo liudytojo, tačiau po šio vyro apklausos paaiškėjo, kad jis, Jonas Šapalas, yra vienintelis, išgyvenęs Rainių žudynes. Tiesa, jo vardo ir pavardės buvusių kalinių sąraše dramaturgui rasti nepavyko. Jo byla taip pat neišlikusi, tačiau pjesės autorius remiasi vyro liudijimu apie išsilaisvinimą ir slapstymąsi, taip pat kitais dokumentais, istoriniais šaltiniais, nagrinėjančiais Rainių tragediją. Už konsultacijas ir istorinių šaltinių nuorodas spektaklio kūrėjai dėkoja sovietinio režimo ir jo nusikaltimų tyrinėtojai Teresei Birutei Burauskaitei, taip pat istorikams Mingailei Jurkutei ir Arvydui Anušauskui.

Spektaklis yra projekto „Atvira bendruomenės kūrybos erdvė Kuliuose“ dalis. Projekto įgyvendinimą, pagal programą „Kultūra“ finansuoja Europos ekonominės erdvės (EEE) ir Norvegijos finansiniai mechanizmai.
Projekto vykdytojas: Plungės rajono Kulių krašto bendruomenė „Alantas“.
Projekto parneriai: Kulių kultūros centras, Domus alba, Taško teatras, Kintai arts, M.K. Čiurlionio namai, Mano miestas Klaipėda, Opera Opus, Company B. Valiente, Plungės rajono savivaldybė, Klaipėdos jaunimo teatras, Kulių gimnazija.

Spektaklį taip pat remia Klaipėdos miesto savivaldybė ir Lietuvos kultūros taryba.

Premjera: 2022 m. kovo 11 d.
Pjesės autorius: Mindaugas Nastaravičius 
Režisierius: Valentinas Masalskis 
Kompozitorė: Nijolė Sinkevičiūtė
Scenografė: Paulė Bocullaitė
Šviesų dailininkas: Justas Bø

Vaidina:
Klaipėdos jaunimo teatras: Laima Akstinaitė, Karolina Kontenytė, Vaiva Kvedaravičiūtė, Rugilė Latvėnaitė, Simonas Lunevičius, Ieva Pakštytė, Paulius Pinigis, Gytis Šimelionis, Donatas Stakėnas, Donatas Želvys, Marija Žemaitytė
Taško teatras: Karolina Kuzborska, Aistė Alksnytė, Jūratė Martinaitytė, Livija Krivickaitė, Solveiga Reklaitytė, Donatas Mickūnas, Kristupas Biržietis, Gediminas Povilavičius
Æmotion teatro grupė: Gabrielė Andruškevič, Aurimas Bareikis, Gabija Bargailaitė, Angelina Daukaitė
Ramunė Degutytė, Ilona Doveiko, Elzbieta Girkantaitė, Augustas Gudelis, Kornelija Kiniulytė, Adolfina Kunčiūtė, Laurynas Luotė, Ieva Mačiūnaitė, Vilija Matačiūnaitė, Faustas Mažrimas, Viktorija Miliauskaitė, Kamilė Pilibaitytė, Irmantas Pilis, Miglė Pranevičiūtė, Gintautė Rusteikaitė, Jogaila Šimkus, Osvaldas Tokarevas, Viktorija Valskytė, Enrika Zachaževskytė

PIRKTI BILIETUS:

 

 

Partneriai:

Remėjai:

Kreicerio Sonata (2021)

Kreicerio sonata

Inscenizacija pagal Levo Tolstojaus apysaką „Kreicerio sonata“

Vieni Levo Tolstojaus apysaką „Kreicerio sonata“ laiko geriausiu jo kūriniu, kiti priešingai, prieštarauja jo ten išsakytoms mintims. Skandalingame kūrinyje susipina aistringa meilė, pavydas bei visuomenės kritika.

Traukinyje užsimezga pokalbis apie meilę, moterų padėtį, kylančius konfliktus šeimoje ir smurtą. Ilgai tylėjęs pakeleivis atsiveria apie savo nelaimingą santuoką. Jis vedė daug jaunesnę moterį, pakerėjusią jį savo jaunystės grožiu ir nekaltumu. Jiems gimė penki vaikai. Tačiau vyras nusivylęs meile ir santuoka, kadangi poros santykiuose daug rietenų, ginčų ir nesantaikos. Prisipažįsta, kad apimtas pavydo ir neapykantos dėl žmonos artimo bendravimo ir muzikavimo su smuikininku, ją nužudo.

Savo žmoną nužudžiusio vyro išpažintį pasakoja rusų literatūros klasikas, rašytojas Levas Tolstojus apysakoje „Kreicerio sonata“. Balansuodamas tarp feminizmo ir neapykantos moterims, rašytojas paliečia ne vieną aktualią temą:  šeimos santykiai, lyčių lygybė, meilė, aistra ir smurtas. Publikuota apysaka dėl išdėstomų minčių apie santuoką ir šeimos vertybes sukėlė tarptautinį skandalą – buvo uždrausta tiek Rusijoje, tiek JAV.

„Kreicerio sonata“, žvelgianti į žmonių tarpusavio santykius, meilę, seksą, pavydą, paranoją, atgimsta Klaipėdos jaunimo teatro scenoje. Istorija vaizduoja konfliktą tarp seksualinio potraukio ir moralinių suvaržymų, iškelia klausimus, kurie dažnai nutylimi, į kuriuos nenorima ar negalima atsakyti.

Inscenizacijos autorius/Režisierius: Valentinas Masalskis

Aktoriai: Simonas Lunevičius, Vaiva Kvedaravičiūtė

Scenografė: Renata Valčik

Spektaklio konsultantas – šviesų dailininkas Julius Kuršis

Premjera: 2021 09 10
Trukmė: 1 val. 20 min.
Amžiaus cenzas: N-14

VIENO KIEMO ISTORIJA (2021)

VIENO KIEMO ISTORIJA

 

Klaipėdos jaunimo teatro spektaklyje visai šeimai „Vieno kiemo istorija“ susipažinsite su paslaptingais, išradingais ir, be abejo, juokingais personažais – Kiemūnais. Pirmą kartą apie juos girdite? Žinoma! Juk Kiemūnų rasė slapta, o už teatro sienų vykstančiame gyvenime jų negalime nei pamatyti, nei pajusti, nei išgirsti. Tad kas tie Kiemūnai?

 

Kiemo enciklopedijoje rašoma:

Kiemūnai (liet. kiemo gyvūnai) – tai nematomi vaikų žaidimų aikštelių gyventojai, kurių tikslas vienas – suteikti kieme žaidžiančiam vaikui geriausius įspūdžius ir smagiausias patirtis. Kiemūnai paplitę visame pasaulyje, dažniausiai randami įvairaus tipo ir dydžio kiemuose, jei šalia yra gyvenančių vaikų.

 

Jums vis dar atrodo, kad nesate su Kiemūnais susidūręs? Tada bent trumpam prisiminkite, kas vyksta kieme: vaikai išsisupa greičiau, nei leidžia jų baimė, saugiai nukrenta iš aukščiau nei leidžia logika ir nusibodus vienam žaidimui tuoj pat sugalvoja kitą. Už šias kiemo malones turėtume dėkoti Kiemūnams! Tik nematomų kiemo saugotojų dėka vaikas žaidimų aikštelėje saugiai, drąsiai ir pakankamai purvinai išgyvena visus kiemo nuotykius ir išmoksta susipažinti su kitais kiemo lankytojais.

 

Spektaklis „Vieno kiemo istorija“ suteikia galimybę pirmą kartą savo akimis pamatyti paslaptingą ir žaismingą Kiemūnų pasaulį ir verčia susimąstyti: gal verta dažniau išeiti į lauką ir apsilankyti kieme?

 

Kūrybinė komanda, aktoriai – Laima Akstinaitė, Rugilė Latvėnaitė, Ieva Pakštytė, Paulius Pinigis, Donatas Stakėnas, Evelina Šimelionė, Donatas Želvys.

Dramaturgė – Ieva Pakštytė

Kompozitorius – Lukas Feser

Scenografijos konsultantė – Angelina Furmaniuk – Savickienė

Kostiumų dizainerė - Rūta Venskutė

Šviesų dailininkas – Povilas Apulis

 

 

 

 

 

 

„Įstrigę“ (2021)

Įstrigę | #nowhere

PIRKTI BILIETUS:

 

Kartu su žymiu vengrų režisieriumi Árpád Schilling sukurtas spektaklis, sulaukė puikių atsiliepimų iš žiūrovų ir teatro kritikų. Specialiai sukurtas rodyti nedidelių miestelių kultūros centruose, spektaklis sužavės, šokiruos ir įstrigs jūsų atmintyje.

Apdovanojimai:
„Vaidiname žemdirbiams“ - Lietuvos profesionalių teatrų festivalis:
🏆 Specialus žiuri prizas - Klaipėdos Jaunimo Teatras "Įstrigę"
🏆 Geriausias moters vaidmuo – Viktorija Kuodytė už Aleksandros vaidmenį

XII Dalios Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalis:
🏆 Jaunimo komisijos simpatijų prizas
🏆 Geriausia jaunijo aktorė - Marija Žemaitytė
🏆 Geriausia spektaklio muzika - Nijolė Sinkevičiūtė
🏆 Geriausias pagrindinio vaidmens aktorius - Valentinas Masalskis

Teatro kritikų recenzijos:
Ingrida Ragelskienė - Trys bandymai perbristi upę vardu Lietuva
Daiva Šabasevičienė - Įstrigę tarp skaistyklos ir pragaro

Spektaklio aprašas:

Grupė jaunuolių iš nedidelio miestelio susirenka į klasės susitikimą. Vieni tebegyvena čia, kiti grįžta iš užsienio. Jiems išėjus iš restorano, pradeda lyti.  Priedangą jie randa po stogeliu priešais galinį įėjimą į apleistą pastatą.

Kažkam prireikia į tualetą. Kažkas nori nuotykių... Grupelė išlaužia pastato duris ir įeina vidun. Taip prasideda nuotykių pilna istorija, kurios metu tyrinėjame ne tik paties pastato, bet ir į jo pinkles pakliuvusių jaunų žmonių praeitį. Jaunuoliai atsiduria spąstuose, iš kurių gali išsivaduoti tik didelių pastangų ir skaudžių aukų kaina.

Spektaklis balansuoja tarp tikrovės ir magijos ribos. Čia susijungia šeimos istorija, kultūrinė kelionė per praėjusius dvidešimt penkerius metus, kova su priespauda ir bejėgiškumu, svajonės, troškimai ir išdavystės. Tuo pačiu tai ir valdžios suluošintų, nuo pandemijos priklausomų sielų kova už autonomiją. Galų gale, įvairias gamtos katastrofas ir dvasines krizes kęsti verčiamos, ant kelių nuolat klupdomos žmogaus valios triumfas.

Spektaklis kelia klausimą, ką mes aukojame, norėdami pasiekti tikslą? Ko imtis esame pasiryžę vardan išsigelbėjimo? Istorija mus išmokė, kas yra priespauda. Tačiau, nors atėjome iš diktatūros, kažkodėl nepastebime, kai patys engiame kitus. Nenorime suprasti pabėgusiųjų dvasinės prigimties, net kai patys esame priversti būti pabėgėliais.

Pandemijos metu vėl ir vėl patiriame visišką priklausomybę, užsidarymą, gyvenimo nenuspėjamumą ir negailestingumą. Siekdami pabėgti, esame pasiryžę bet kam. Net išduoti savo vertybes, idėjas, draugus. Audros sūkuryje svarbus tik išsigelbėjimas. Vardan jo esame pasiryžę paaukoti milijonus.

Ko gero, šiandien svarbiausia iš naujo suprasti, kad mes tarpusavyje susiję. Mus jungia ne kalba, ne kultūra, o bendras žmonijos likimas. Visi turime imtis atsakomybės vieni už kitus.  Kovoje dėl išlikimo negalime prarasti žmogiškumo.

Galbūt išgyvensime marą, bet ar po jo tebeliksime žmonėmis?  Ar verta likti gyviems, jei prarasime viską, kas kelia pasididžiavimą savo žmogiškąja esybe? Ar verta kovoti, jei kovos metu pamirštame, dėl ko kovojame? Ko vertas menas, jeigus jis sunaikina žmogų? Ko verta laisvė, gauta kitų žmonių gyvybės kaina? Ko verta nuo kaltės jausmo dūstanti laimė?

Spektaklio „Įstrigę" režisierius Arpad Shilling yra tarptautinio pripažinimo sulaukęs kūrėjas, pelnęs prestižinį „Europos naujosios teatro realybės“ prizą. Lietuvoje A. Schilling pastatė du spektaklius: 2015 m. spektaklį. „Didis blogis“ (LNDT, už dramaturgiją spektaklis buvo apdovanotas Auksiniu scenos kryžiumi), 2018 m. spektaklį “Autonomija” (VJT). Abu šie pastatymai sulaukė didžiulio publikos susidomėjimo, o kiekvienas A. Shilling darbas Lietuvoje tampa ir savitu įvykiu vietinėje teatro bendruomenėje.

Spektaklį kartu su žymiu vengrų režisieriumi kuria Klaipėdos jaunimo teatro aktoriai: Laima Akstinaitė, Justina Burakaitė, Karolina Kontenytė, Vaiva Kvedaravičiūtė, Rugilė Latvėnaitė, Artūras Lepiochinas, Simonas Lunevičius, Ieva Pakštytė, Paulius Pinigis, Donatas Stakėnas, Gytis Šimelionis, Asta Zacharovaitė, Donatas Želvys, Marija Žemaitytė, drauge su išskirtiniais Lietuvos aktoriais – Valentinu Masalskiu, Viktorija Kuodyte ir Dainiumi Gavenoniu. Visi jie yra apdovanoti Auksiniais scenos kryžiais, įvairiais Lietuvos kino apdovanojimais, V. Masalskis ir V. Kuodytė pelnė Nacionalines premijas. Tokių išskirtinių Lietuvos teatro scenos asmenybių kuriamo spektaklio rodymas šalies regionuose – tai unikali proga periferijos gyventojams stebėti aukščiausio lygio teatro produkciją.

Premjera: 2021 m. kovo 27 ir 28 d.

Režisierius: Árpád Schilling

Dramaturginiai tyrimai: Ildikó Ságodi

Scenografė: Renata Valčik

Kompozitorė: Nijolė Sinkevičiūtė

Šviesų dailininkai: Julius Kuršis

Garso režisieriai: Laurynas Milinis, Edvinas Vasiljevas

Vaidina: Viktorija Kuodytė, Valentinas Masalskis, Dainius Gavenonis ir Klaipėdos jaunimo teatro aktoriai: Laima Akstinaitė, Justina Burakaitė, Karolina Kontenytė, Vaiva Kvedaravičiūtė, Rugilė Latvėnaitė, Artūras Lepiochinas, Simonas Lunevičius, Ieva Pakštytė, Paulius Pinigis, Donatas Stakėnas, Gytis Šimelionis, Asta Zacharovaitė, Donatas Želvys, Marija Žemaitytė.

 

DELČIA (2020)

DELČIA

„Delčia“ – nuotaikinga, linksma ir įtraukianti patirtis visai komandai, liepos – rugpjūčio mėn. vyksianti  Palangoje!

Po šiuo pavadinimu slypi interaktyvus Klaipėdos jaunimo teatro spektaklis, kuris tarsi kelionė per naujai atgimusį legendinį Palangos kino teatrą „Naglis“. Čia susipina netikėčiausios patirtys ir geriausias šios vasaros vakarėlis pajūryje. Šiame spektaklyje nėra žiūrovų. Kiekvienas dalyvis yra ir kūrėjas šio nepamirštamo nuotykio.

„Delčia“ – skirtingų vizualių ir interaktyvių pasirodymų rinkinys, kuris vedžios jus po skirtingas situacijas, kvies aplankyti barmeną Beną, pasivaišinti gėrimais, pažinti savo kolegų didžiausias paslaptis ar išbandyti arbūzų boulingą. Nežinote, kas tai? Pasiruoškite naujovėms ir netikėtumams! Klaipėdos jaunimo teatro aktoriai lydės jus ir pasiūlys netikėčiausius įvykius, kuriuos galėsite patirti patys, įsitraukti ir dalyvauti. Žinoma, šiame teatre egzistuoja ir teisė rinktis – įsitraukti, ar likti stebėtoju – nuspręsite patys. Visi sprendimai jūsų rankose!  Kaip įprasta kiekviename tikrai gerame vakarėlyje, Delčioje netrūks šokių, muzikos, o pabaigoje net ir dovanų, kurios leis pratęsti smagų vakarą.

 

 

Premjera: Lapkričio 11 d.

Trukmė: 2 val.

Kūrybinė komanda: Marija Žemaitytė, Artūras Lepiochinas, Asta Zacharovaitė, Donatas Stakėnas, Donatas Želvys, Ieva Pakštytė, Justina Burakaitė, Karolina Kontenytė, Laima Akstinaitė, Rugilė Latvėnaitė, Vaiva Kvedaravičiūtė.

Kūrybinį procesą konsultavo: Jean-Cyril Vadi, Jonas Tertelis, Paulė Bocullaitė, Andrius Jevsejevas.

Amžiaus cenzas: N-16

Bilietų ieškoti – Tiketa.Lt

JŪRINĖS ŠVIESOS (2020)

Jūrinės šviesos

Miestas prie jūros. Čia gyvena tie, kurie lieka ant kranto. Čia parplaukia tie, kurie buvo jūroje. Iš čia išlydima į jūrą. Čia nuolatinis žmonių ir vandens judėjimas sukelia skersvėjus, kurie kiaurai perpučia galvas ir širdis. Iš jų išlaisvinti jausmai ir mintys šokdami pasklinda gatvėse. Šis spektaklis apie miestą prie upės. Perskelta pusiau Dangės – ant žemės nusileidusio dangaus ruoželio – Klaipėda dalijasi į seną ir naują, darbdavių ir darbininkų, kovotojų už išlikimą ir nugalėtojų be kovos.Šis spektaklis ir apie miestą prie uosto, dundančio geležinkeliu ir inkščiančiu kranais. Apie miestą be istorinės atminties ir su viena turtingiausių miestietiško gyvenimo istorijų Lietuvoje. Apie džiazo, teatro, grožio salonų, rekonstrukcijų, slaptų reikalų, išbandymų, prisiminimų, keistų žmonių, šokančių maišelių, šeimų, daugybės tautų miestą. Apie tuščias gatves ir miesto aprašymus, kuriuose nėra vietos žmonėms.

Ir apie žmones. Klaipėdoje gyvenusius ir gyvenančius. Savo noru ar atsitiktinai čia atsidūrusius. Apie tuos, iš kurių veido matosi, kad jie Klaipėdiečiai, ir tuos, kurie čia atvažiavo trumpam ir liko. Spektaklis yra apie tikras, tikrų žmonių patirtis. Ir dar šiek tiek apie fantaziją, mistiką, svajones.

--

„Jūrinės šviesos“ - tai trečiasis kino ir teatro režisieriaus Jono Tertelio dokumentinis spektaklis (kiti dokumentiniai spektakliai: „Žalia pievelė“ ir „Nežinoma žemė. Šalčia“). Šiuose darbuose režisierius pasakoja subjektyvią, emocinę, neretai skaudžią miesto bendruomenių istoriją, atsigręžia į paprasto žmogaus patirtis.

Ankstesni J. Tertelio darbai teatre: teatro projektas „YesMoonCan“ (Menų spaustuvė, 2014), „Auksiniu scenos kryžiumi“ apdovanotas spektaklis vaikams „Kaulinis senis ant geležinio kalno“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras, 2016).

 

Režisierius: Jonas Tertelis

Kompozitorius: Martynas Bialobžeskis

Scenografė ir kostiumų dailininkė: Guoda Jaruševičiūtė

Dramaturgė: Kristina Steiblytė

Šviesų dailininkas: Julius Kuršis

Vaidina: Laima Akstinaitė, Justina Burakaitė, Paulius Pinigis, Simas Lunevičius, Rugilė Latvėnaitė, Donatas Želvys.

Trukmė: 2 val.

Premjera: 2020 m. vasario 28 d.

Amžiaus cenzas: N-14

Spektaklyje naudojama stroboskopo efektai. Dėl to spektaklis yra nerekomenduojamas sergantiems epilepsija.

PIRKTI BILIETUS:

MOTINA (2019)

Motina

(pagal Maxim Gorkij pjesę „Vasa Železnova“)

Pagrindinį spektaklio vaidmenį atlieka nacionalinės kultūros ir meno premijos lauretė teatro ir kino aktorė Viktorija Kuodytė.

Prieš daugiau nei šimtą metų Maksimas Gorkis tikėjo į amžiną tobulo žmogaus gyvenimą ir 1899 m. laiške rašė:

„Nežinau nieko, kas būtų geresnis, sudėtingesnis, įdomesnis už žmogų. Jis – viskas. Jis sukūrė netgi Dievą. Aš įsitikinęs, kad žmogus gali neribotai tobulintis, ir visa jo veikla kartu su juo tobulės iš amžiaus į amžių. Tikiu gyvenimo amžinumu, o gyvenimą suprantu kaip dvasios tobulumo siekimą.“

Po dešimtmečio jis parašė savo pjesę „Vasa Železnova“, kurioje nesutinkame nė vieno tobulo herojaus, tačiau randame labai ryškų Železnovų šeimos portretą – antitobulumo paveikslą.

Pjesėje „Vasa Železnova“ pasakojama pažįstama šeimos drama: mirštant tėvui namuose renkasi šeimos nariai, laukiantys savo palikimo dalies. Pagrindinė istorijos figūra – motina Vasa, baudžianti, glostanti, ginanti, aukojanti, atgailaujanti ir valdanti namus, verslą bei savo artimųjų likimus. Palikimo dalybos šioje situacijoje tampa tik pretekstu konfliktui, nes šeimos vertybės jau žlugusios: motina niekina savo vaikus, sūnūs nekenčia motinos, dukra seniai paliko nesvetingus namus, marti paleistuvauja, o dėdė ketina susigrobti pusę šeimos turto. Taigi, ar „šeima“ šiuose namuose netapo tik instituciją nusakančiu žodžiu, neleidžiančiu laisvai kvėpuoti nei tėvams, nei vaikams, nei pro durų plyšį svetimų pokalbių besiklausantiems tarnams.

Režisierius Darius Rabašauskas: „Man atrodo, kad šis spektaklis turėtų kalbėti apie kodą, kurį mes perduodam vienas kitam: tėvai – vaikams, šie – savo vaikams ir taip toliau. Tai atrodo paprasta ir netgi banalu, bet tokia tiesa – esame tik informacijos laidininkai, ir palikdami vaikams pinigus ar namus, norim to ar nenorim, per kasdienius besikartojančius veiksmus mes paliksim jiems ir visą informaciją apie save ir pasaulį. Mes tiesiog įrašysim tą informaciją į juos.

Šia prasme Gorkio nemirtingo žmogaus utopija pildosi - perduodama iš kartos į kartą informacija nemiršta, kol galų gale tas nemirtingumas tampa nepakeliamas – kodo neįmanoma perrašyti nei ištrinti, jis įrašomas iškart ir yra amžinas.

Labai įdomus Gorkio kūrybos paradoksas yra jo kalbėjimas apie žmogaus didybę ir rašymas apie tokius kaip „Vasoj“. Man atrodo, jis tikėjo, kad žmogus gali labai daug, tačiau tuo pačiu matė ir žmogaus baisumą, jo žemiausius instinktus, tamsiausius norus. Autorius tikrai žinojo, kad žmogus turi didžiulės jėgos – čia ir yra klausimas, kur ir kaip ta jėga bus panaudota.“

 

Premjera: 2019 m. lapkričio 9 d.

Trukmė: 2 val. (spektaklis be pertraukos)

Režisierius: Darius Rabašauskas

Scenografė: Renata Valčik

Kompozitorė: Nijolė Sinkevičiūtė

Šviesų dailininkas: Julius Kuršis

Vaidina: Viktorija Kuodytė, Rimantas Pelakauskas, Kęstutis Macijauskas, Ieva Pakštytė, Paulius Pinigis, Rugilė Latvėnaitė, Donatas Želvys, Vaiva Kvedaravičiūtė, Justina Burakaitė, Karolina Kuzborska

Amžiaus cenzas: N-16

PIRKTI BILIETUS:

 

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

GELEŽINĖS ŠEIMOS PORTRETAS KJT PREMJEROJE „MOTINA“ // VE.LT
KLAIPĖDOS JAUNIMO TEATRAS KVIEČIA Į PREMJERĄ – SPEKTAKLĮ „MOTINA“ // LRT.LT
KJT SPEKTAKLIO „MOTINA” PREMJERA VILNIUJE // MENUFAKTURA.LT
GELEŽINĖS ŠEIMOS PORTRETAS KJT PREMJEROJE „MOTINA“ // 7MD.LT
 

AUDRA (2019)

Audra

Režisieriaus Povilo Makausko spektaklis „Audra“ – tai eksperimentinis žvilgsnis į šį paskutinį W. Šekspyro kūrinį kaip į siurrealią komediją, alegorinę, alcheminę pasaką, jungiančią burtų, magijos, mistinės iniciacijos, alcheminio virsmo, transformatyvaus klaidžiojimo savyje bei ezoterinio pasaulėvaizdžio ištakas.

Ši alegorinė utopija įsups žiūrovą į tokią galingą audrą, kuri privers ne tik nusikelti atgal į Renesanso amžių bet ir dar kartą „perkratyti“ savo moralines vertybes, sugrįžti į pirmapradę, gaivališką žmogaus prigimtį, pamėginti suvokti šiomis dienomis mažiau suvokiamą būtį.

Režisierius P. Makauskas: „Ši pasaka moko daugybės dalykų. Prmiausia, kas man, kaip jaunam žmogui ypatingai svarbu, tai nepasiduoti ir neįkliūti į tam tikras plokštumas. Ši pasaka man primena, kokia svarbi yra meilė ir kiek ji savyje turi transformatyvios energijos, kokia ji reikalinga šiandienos pasauliui.”

Povilas Makauskas – teatro režisierius, 2016 m. baigė teatro režisūros studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (kurso vadovas Gintaras Varnas). Debiutavo Lietuvos nacionalinio dramos teatro scenoje spektakliu „Yolo“ (2014 m.). Šiame teatre vėliau pastatė „Laimingąjį princą“ pagal Oscaro Wilde‘o pasaką (2015 m.), Valstybiniame jaunimo teatre „Apsėdimą“ pagal F.Dostojevskio „Brolius Karamazovus“ (2016 m.), LMTA Balkono teatre „Disconnection“ (2017 m.) ir A. Strindbergo „Pelikaną“ (2018 m.), kūrybinės patirties sėmėsi Italijoje, Ispanijoje.

„Audra“ – tai paskutinis W. Šekspyro (1564 m. – 1616 m.) kūrinys, parašytas XVII a., kai visuomenėje jau sklandė didis nusivylimas humanizmo idealais bei moralinių vertybių nykimu. Pjesėje susipina įvairiausi stebukliniai įvykiai, pasakos ir burtai.

Režisierius: Povilas Makauskas

Scenografė: Dominyka Kačonaitė

Kompozitorė: Gabija Gaigalaitė

Dramaturgė: Virginija Rimkaitė

Šviesų dailinikas: Julius Kuršis

Projekcijų dailininkė: Oliwia Szanajca-Kossakowska

Vaidina: Donatas Stakėnas, Ieva Pakštytė, Asta Zacharovaitė, Simonas Lunevičius, Rugilė Latvėnaitė, Karolina Kontenytė

Trukmė: 1 val. 40 min.

Premjera: 2019 m. balandžio 7 d.

Nuotraukos: Eglė Sabaliauskaitė

Amžiaus cenzas: N-16

Spektaklyje naudojama stroboskopo efektai ir dūmai. Dėl to spektaklis yra nerekomenduojamas sergantiems epilepsija. Spektaklis rekomenduojamas asmenims nuo 16 metų.

PIRKTI BILIETUS:

 

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

ARTĖJANTI SHAKESPEARE’O „AUDRA“ KLAIPĖDOS JAUNIMO TEATRE // MENUFAKTURA.LT
 
ČIA TU? ČIA AŠ! (2019)

ČIA TU? ČIA AŠ!

Muzikinis spektaklis kūdikiams „Čia Tu? Čia Aš!“ tai spektaklis patiems mažiausiems!

Tai smagus žaidimas, kuriame mažieji kartu mokysis atrasti, stebėti, prisiliesti ir kartu įsitraukti į nepaprastą pojūčių pasaulį.

Iš įvairiausių faktūrų, spalvų ir geometrinių figūrų spektaklyje atsiras įvairūs atpažįstami daiktai ir gyvūnai. Specialiai šiam spektakliui sukurta muzika – ypač dinamiška, spalvinga ir atliekama įvairiausiais instrumentais kartu su balsu.

„Čia Tu? Čia Aš!” skirtas kūdikiams nuo 6 mėnesių iki 2 metukų ir jų tėveliams.

Režisierė: Evelina Šimelionė

Kompozitorius: Gytis Šimelionis

Vaidina: Vaiva Kvedaravičiūtė, Rugilė Latvėnaitė, Donatas Želvys.

Šviesų dailininkas: Artūras Lepiochinas

Trukmė: 45 min.

Premjera: 2019 m. kovo 9 d.

Nuotraukos: Domas Rimeika

 

FINANSUOJA KLAIPĖDOS MIESTO SAVIVALDYBĖ

PIRKTI BILIETUS:

 

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

„ČIA TU? ČIA AŠ!”: MUZIKINIS SPEKTAKLIS DŽIUGINANTIS MAŽIAUSIUS // 7MD.LT

     
GRAŽI IR TA GALINGA (2018)

GRAŽI IR TA GALINGA

Kas bendro tarp renesansinės gražuolės, rašytojos su skarele ir tarybinės herojės? Jos trys, pasikvietusios dar būrį draugių, veržiasi ant scenos, kad papasakotų visiems, ką reiškia būti moterimi Lietuvoje. Šalyje, kur žurnalas „Tik vyrams“ vis dar tyčiojasi iš emancipacijos, kur tarpukariu organizuotas mados teismas ir moteriai mylėti moterį buvo geriausia apsimetus vyru, kur romantiška meilė greitai nuvesdavo į blogąją istorijos pusę, kur vienoms pirmųjų Europoje suteikta teisė balsuoti, kur žibutės daigams vis dar sunku įsitvirtinti ir pražysti, o aktorės vis dar reikalingiausios vaidinti jaunoms mylimosioms arba jų motinoms.

Scenoje greta Astos, Ievos, Marijos, Rugilės ir Vaivos pasirodys ir Lietuvos istorijoje vietą išsikovojusios Barbora, Bona, Dalia, Julija, Marytė ir Teklė. Kartu jos papasakos, kokios yra dabartinės jaunos Lietuvos moterys ir kokia tradicija jas pagimdė. O Vyresnės kolegės primins ir tai, kokia nedraugiška moterims gali būti Lietuvos istorija: vietos joms čia ne tiek ir daug, o visos į ją prasibrovusios čia dažniausiai įsitvirtina dėl savo grožio arba galios nulemti vyrų sprendimus. Bet ką daryti, jei nori būti savo šalies istorijos dalis, nors nesi nei išskirtinė gražuolė, nei baisiai galinga? Gal sudeginti tokį moterų vaizdavimą ir atlikus raganišką šokį imtis savo darbais kurti naują tradiciją?

Tikri, tikrais faktais paremti ir išgalvoti pasakojimai spektaklio-koncerto „Graži ir ta galinga“ žiūrovus nukels ne tik į skirtingus istorinius laikotarpius, bet ir į skirtingus moters gyvenimo tarpsnius, suskambančius skirtingais muzikos stiliais. Nuoširdų susijaudinimą keis juokingos istorijos, o jas – arši ironija. Bus pasakyta tai, ko negalima sakyti ir pasijuokta iš to, kas nebūtinai juokinga. Kad sužydėjusios žibutės papuoštų išdidžias moterų, vyrų ir visų įsitaisiusių tarpe, galvas.

Kūrybinė komanda: Vaiva Kvedaravičiūtė, Rugilė Latvėnaitė, Ieva Pakštytė, Asta Zacharovaitė, Marija Žemaitytė

Dramaturgijos asistentė: Kristina Steiblytė

Kostiumų dailininkė: Rūta Lendraitytė

Šviesų dailininkas: Julius Kuršis

Garso režisierius: Laurynas Milinis

Premjera: 2018 m. gruodžio 13 d.

Nuotraukos: Eglė Sabaliauskaitė – VZX Photography

Amžiaus cenzas: N-14

  

PIRKTI BILIETUS:

     


     

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

APIE MOTERIS LIETUVOS ISTORIJOJE: PABRĖŽTI BENDRUMUI, NE SKIRTUMAMS // 15MIN.LT

KLAIPĖDOS JAUNIMO TEATRO SPEKTAKLIS-KONCERTAS // LABAS RYTAS LIETUVA

„GRAŽI IR TA GALINGA“ IEŠKO, KAS ŠIANDIEN YRA MOTERIS // LRT.LT

SAU BUVAU NEBLOGA // 7MD.LT

     

HELVERIO NAKTIS (2018)

HELVERIO NAKTIS

Kuo pasibaigs ši naktis? Ar du žmonės įstengs pabėgti ir išsilaisvinti?

Karlos (Laimos Akstinaitės) bęsalygiška tarnystė ir jausmai visuomenės nesuprastam, gyvenančiam savo fantazijų pasaulyje, „kitokiam“ Helveriui (Paulius Pinigis) neturi ribų, jie susipynę ir susilieja į vieną unikalų, bendrą, skirtingų spalvų ir potėpių portretą: motiniška globa, kantrus nuolankumas, egoistiškas pataikavimas, švelnus moteriškumas, iš praeities tamsių šešėlių išnyranti graužatis, netikėtai prasiveržiantis noras kontroliuoti, bet kokia kaina apsaugoti Helverį nuo blogį nešančio pasaulio spalvų, ir blanki, bet tyra viltis būti suprastai ir išklausytai.

Bet ar Karlai pavyks sustabdyti begalinį kaltės jausmą ir padėti Helveriui pajusti prigimtinę teisę ir laisvę būti „kitokiam“?

Valentinas Masalskis: „Tai pjesė apie marginalus, begalinę kaltę, pasirinkimą visą gyvenimą „nešti kryžių“ ant savo pečių, visuomenės žiaurumą ir nepakantumą… Kaip mes matome kitaip mąstančius, atrodančius, gyvenančius… Ši tema labai svarbi mūsų šiandieninei visuomenei“.

Dramaturgas: Ingmar Villqist

Iš lenkų kalbos vertė: Rolandas Rastauskas

Režisierius: Valentinas Masalskis

Scenografė ir kostiumų dailininkė: Paulė Bocullaitė

Kompozitorius: Edvinas Vasiljevas

Šviesų dailininkas: Artūras Lepiochinas

Vaidina: Laima Akstinaitė ir Paulius Pinigis

Premjera: 2018 m. gruodžio 8 d.

Nuotraukos: Eglė Sabaliauskaitė – VZX Photography

Amžiaus cenzas: N-16

PIRKTI BILIETUS:

 

 

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

„HELVERIO NAKTIS“: AR ESAME PAKANTŪS KITONIŠKUMUI? // 7MD.LT
PJESĖS „HELVERIO NAKTIS“ PRISTATYMAS // LRT.LT
 

RAUDONA (2018)

RAUDONA

„Gyvenime bijau tik vieno, mano drauge… Kurią nors dieną juoda praris raudoną.“, – pjesėje Raudona sako dailininkas Markas Rothko. Pjesės centre – viena ryškiausių XX amžiaus pokario Amerikos abstrakčiojo ekspresionizmo meno krypties asmenybių. Veiksmas vyksta 1958–1959 metais Niujorke, Marko Rothko studijoje. Dailininko padėjėju įsidarbina jaunas tapytojas Kenas. Tuo pat metu Rothko gauna užsakymą sukurti monumentalius tapybos darbus prabangiam restoranui Four Seasons naujai suprojektuotame tuometinio Amerikos architektūros pažibos Ludwigo Mieso van der Rohe’s Seagram pastate. Jaunasis Rothko padėjėjas Kenas kvestionuoja mokytojo pasirinkimą. Apsilankęs restorane ir pamatęs, kad jo darbai čia taptų tik aukštuomenės susibūrimų apipavidalinimu, Rothko nutraukia susitarimą ir grąžina užsakovo pinigus.

Dramaturgas: John Logan

Režisierius: Valentinas Masalskis

Dailininkas: Mykolas Sauka

Kompozitorė: Nijolė Sinkevičiūtė

Vaidina: Valentinas Masalskis, Mantas Zemleckas, Donatas Želvys

Premjera: 2018 m. lapkričio 22 d.

  

PIRKTI BILIETUS:

 

 

DVI KORĖJOS (2018)

DVI KORĖJOS

Spektaklis „Dvi Korėjos“ (adaptacija pagal Joel Pommerat pjesę „La Reunification des deux Corees“) tai kabaretinė absurdo drama, kurioje skamba mažos istorijos, susijusios vienu žodžiu iš penkių raidžių, apie kurį sukurta gausybė meno kūrinių ir tūkstančiai paaiškinimų, bet sunku ištarti. Spektaklio personažai belaikėje erdvėje išgyvena absurdiškai tragiškos meilės formas, kurios itin artimos mūsų kasdieniniam patyrimui. Tai muzikinių kompozicijų, dainų, prisipažinimų, absurdo ir romantikos mišinys, kuris spindi kaip sprogstantis fejerverkas ir lydosi kaip įkaitęs auksas. Tai kvietimas į aklą pasimatymą ir buvusio mylimojo vestuves, nes „kai Dievas sukūrė meilę, daugumai tai nepadėjo“, sako Bukowskis. Tikrai. Nepadėjo.

Režisierė: Kamilė Gudmonaitė

Scenografė: Paulė Bocullaitė

Kostiumų dizainerė: Aistė Radzevičiūtė

Kompozitorius: Mantvydas Pranulis

Vertėja: Akvilė Melkūnaitė

Asistentas: Matas Makauskas

Šviesų dailininkas: Julius Kuršis

Vaidina: Laima Akstinaitė, Vaiva Kvedaravičiūtė, Rugilė Latvėnaitė, Simonas Lunevičius, Ieva Pakštytė, Paulius Pinigis, Donatas Stakėnas, Evelina Šimelionė, Donatas Želvys, Marija Žemaitytė.

Trukmė: 1 val. 15 min.

Premjera: 2018 m. spalio 14 d.

Amžiaus cenzas: N-16

PIRKTI BILIETUS:

 

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

„DVIEJŲ KORĖJŲ SUSIJUNGIMAS“: KĄ REIŠKIA (NE)MEILĖ? // VE.LT
DVIEJŲ KORĖJŲ NESUSIJUNGIMAS // 7MD.LT
VAIKAI ŽAIDŽIA SUAUGUSIŲJŲ JAUSMUS // MENUFAKTURA.LT
 

MŪSŲ MIESTELIS (2018)

MŪSŲ MIESTELIS

Spektaklis tiems, kurie skuba gyventi ir tiems, kuriems reikia sustoti, o sustojus apsidaryti ir pamatyti savo artimus.

Visuotinio lėkimo, susvetimėjimo, savanaudiškumo ir nuolatinio bandymo gyventi pagal planą kontekste spektaklis „Mūsų miestelis“ atsigręžia į amžinybės akivaizdoje gyvenančių paprastų žmonių likimus bei ieško jų prasmės. Spektaklis nagrinėja esminius klausimus: kodėl gyvename? Kas yra meilė? Kas yra mirtis? Kas yra laikas ir kodėl jo nevertiname? Kas bus, kai mūsų laikas pasibaigs?

Pjesėje vaizduojamas nedidelis XX amžiaus pradžios JAV miestelis, kuriame kaiminystėje gyvenačias šeimas sieja vaikų meilės istorija. Trijuose veiksmuose vaizduojami esminiai žmogaus gyvenimo momentai – gimimas ir vaikystė, branda ir vestuvės, laidotuvės ir pomirtinis gyvenimas. Pjesės kalba ir situacija iš pirmo žvilgsnio labai paprasta, tačiau ji simbolizuoja universalų ir besąlygišką visų žmonių pavaldumą laikui. Šiandien ši tema įgauna ir dar vieną atspalvį – žmonėms nebeturint laiko vienas kitam nyksta ryšiai tarp kaimynų, giminių ir šeimos narių. Spektaklio veikėjai buities paprastume atranda atsakymus į esminius būties klausimus ir išryškina gyvenimo bendruomenėje privalumus – artimus santykius, pagarbą ir geranoriškumą.

Dramaturgas: Thornton Wilder

Režisierius: Darius Rabašauskas

Scenogafė: Laura Luišaitytė

Kompozitorė: Nijolė Sinkevičiūtė

Vaidina: Valentinas Masalskis, Rimantas Pelakauskas, Vitalija Mockevičiūtė, Diana Anevičiūtė, Valerijus Jevsejevas, Simonas Lunevičius, Asta Zachorovaitė, Artūras Lepiochinas, Gytis Lemkys, Donatas Stakėnas, Donatas Želvys, Vaiva Kvedaravičiūtė, Rugilė Latvėnaitė, Paulius Kavoliūnas, Ieva Pakštytė, Marija Žemaitytė, Laima Akstinaitė, Gediminas Povilavičius, Kristupas Biržietis, Paulius Pinigis, Donatas Mickūnas.

Trukmė: 2 val. 30 min (3 dalių spektaklis)

Premjera: 2018 m. sausio 4 d.

Amžiaus cenzas: N-14

  

PIRKTI BILIETUS:

     

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

ILGAI LAUKTA PJESĖ „MŪSŲ MIESTELIS“ – PAGALIAU UOSTAMIESTYJE // DIENA.LT

„MŪSŲ MIESTELIS“ IDILĖ – LIETUVOS NACIONALINIAME DRAMOS TEATRE // VE.LT

Į NACIONALINIO KAUNO DRAMOS TEATRO SCENĄ SUGRĮŽTA „MŪSŲ MIESTELIS“ // 15MIN.LT

VALENTINAS MASALSKIS: PJESĖ „MŪSŲ MIESTELIS“ – PRIMINIMAS APIE BŪTĮ ŠIAME PASAULYJE // DRAMOSTEATRAS.LT

SPEKTAKLIS „MŪSŲ MIESTELIS“ // 7 KAUNO DIENOS

MASALSKIO TEATRO KELIONĖS // 7MD.LT

SPEKTAKLIS „MŪSŲ MIESTELIS“ KAUNE KVIES ATSIGRĘŽTI Į TAI, KAS GYVENIME SVARBIAUSIA // BERNARDINAI.LT

 

R.E.M. (RAPID EYE MOVEMENT) (2017)

R.E.M.

Spektaklis žvelgia į jauno žmogaus padėtį Lietuvoje ir siekia be skundų, pykčių ar neapykantos atskleisti jo būseną šalyje, kurioje ekonomika neretai užima svarbesnę vietą nei kultūra, moralė, etika ir žmogaus teisės.

R.E.M. (ang. rapid eye movement, liet. „greitas, trūkčiojantis žmogaus akių judėjimas miego metu“) – tai miego fazė, kurios metu miegančiojo kvėpavimas sutankėja, tampa nereguliarus, akys po vokais pradeda neritmingai judėti, o raumenys atsipalaiduoja ir trūkčioja. Šis paradoksinis miegas savotiškai primena jauno žmogaus, kasdien savimi perkošiančio didžiulį informacijos srautą, jauseną šiandienos Lietuvoje.

Pagrindinė spektaklio veikėja – jauna klaipėdietė mergina, bandanti pati sau atsakyti į daugybę egzistencinių klausimų, kurie virsta komiškomis, vidinio dramatizmo kupinomis situacijomis, idėjomis ir personažais, sutinkančiais vienas kitą absurdo ir juodojo humoro kupinoje spalvingoje, dinamiškoje fantasmagorijoje. Spektaklio dramaturginį pagrindą sudaro originalios antikinės, baltų kraštų, Šiaurės Amerikos čiabuvių mitų bei legendų interpretacijos, spektaklio autorių sapnai ir vaikystės prisiminimai.

***

Spektaklis „R.E.M.“ tai jau ketvirtasis kino ir teatro režisieriaus Jono Tertelio autorinis darbas profesionalioje scenoje ir debiutas Klaipėdos jaunimo teatre. Ankstesni J. Tertelio darbai teatre: teatro projektas „YesMoonCan“ (Menų spaustuvė, 2014), „Auksiniu scenos kryžiumi“ apdovanotas spektaklis vaikams „Kaulinis senis ant geležinio kalno“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras, 2016) ir spektaklis pagal Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų ir visaginiečių pasakojimus „Žalia pievelė“ (LNDT, 2017). Kaip video menininkas, J. Tertelis yra sėkmingai bendradarbiavęs su tokiais teatro režisieriais kaip Vidas Bareikis, Agnius Jankevičius, Olga Lapina ir kt. – todėl video šiame spektaklyje tikrai nebus.

Režisierius: Jonas Tertelis

Scenografė: Paulė Bocullaitė

Kostiumų dailininkė: Inga Skripka

Šviesų dailininkas: Julius Kuršis

Dramaturgas: Andrius Jevsejevas

Vaidina: Laima Akstinaitė, Justina Burakaitė, Simas Lunevičius, Ieva Pakštytė, Asta Zacharovaitė

Trukmė: 1 val. 20 min.

Premjera: 2017 m. rugsėjo 9 d.

Amžiaus cenzas: N-16

Spektaklio metu scenoje naudojami tabako gaminiai.

PIRKTI BILIETUS:

     

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

SPEKTAKLIS DAR NEEMIGRAVUSIAM JAUNIMUI: UŽTEKS DEJUOTI, METAS ŠOKTI // DELFI.LT

TARPGALAKTINĖS NESĄMONĖS PREMJERA // MENUFAKTURA.LT

KLAIPĖDOS JAUNIMO TEATRE – R. E. M. // MENUFAKTURA.LT

     

PASKUTINĮ KARTĄ ATNAUJINTA (2017)

PASKUTINĮ KARTĄ ATNAUJINTA

Jei domiesi įvairiomis pasaulio SĄMOKSLO teorijomis, šis SPEKTAKLIS – TAU! Masonai, NASA veikla, plokščios žemės teorija ir dar daugelis kitų paslėptų dalykų, apie kuriuos kalbėsime. Tai, kas laviruoja tarp tikro ir dar nepažinto pasaulio.

Beje, ar jau minėjome, kad spektaklio metu išvysite Oleg Šurajev, Alfredą Bumblauską, Nerijų Mačiulį ir dar kitų žymių žmonių?

Žemė yra plokščia. Nesąmonė? O ar tikrai galima įrodyti, kad ji apvali? Ar užtenka to, kad šį faktą kažkada išgirdome mokykloje? Matei nuotraukas. Vaizdo įrašus? Ar jie išties tikri?

Aš sakau – baltas, tu sakai – juodas. Kas iš mūsų teisus? Manai, kad tik Šiaurės Korėjos piliečius nuolat veikia propaganda? Nebūk naivus. Išjunk nuostatas, bet kritinio mąstymo – niekada.

„Paskutinį kartą atnaujinta“ – spektaklis apie manipuliaciją, apie individo prisitaikymą prie daugumos ir visuomenės nuomonės formavimą. Apie žiniasklaidą, socialinius tinklus ir žinomus veidus. APIE TAVE.

Režisierė: Živilė Mičiulytė

Dramaturgės: Živilė Mičiulytė, Marija Judzentavičiūtė

Scenografės: Vita Eidimtaitė, Dovilė Gecaitė

Scenografijos asistentas: Justinas Intas

Kostiumų dailininkė: Vita Eidimtaitė

Video projekcijų autorius: Šarūnas Mičiulis

Video projekcijų operatorius: Mindaugas Zagorskis

Video projekcijų garso režisierius: Andrius Kriščiūnas

VJ’us: Artūras Lepiochinas

Šviesų dailininkai: Edvardas Vaitkus, Julius Kuršis

Garso režisierius: Marius Mockevičius

Vaidina: Simas Lunevičius, Justina Burakaitė, Donatas Stakėnas, Kristina Švenčionytė, Rugilė Latvėnaitė, Asta Zacharovaitė, Justina Vanžodytė Šurajeva / Ieva Pakštytė

Trukmė: 1 val.

Premjera: 2017 m. lapkričio 10 d.

Amžiaus cenzas: N-16

Spektaklyje naudojama ryški blyksinti šviesa ir stiprūs garsai dėl to spektaklis yra nerekomenduojamas sergantiens epilepsija, turintiems klaustrofobiją bei besilaukiančioms moterims. Spektaklis rekomenduojamas asmenims nuo 14 metų.

PIRKTI BILIETUS:

     

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

KLAIPĖDOS JAUNIMO TEATRO PREMJERA „PASKUTINĮ KARTĄ ATNAUJINTA“ – APIE MANIPULIACIJĄ // MENUFAKTURA.LT

PREMJERA „PASKUTINĮ KARTĄ ATNAUJINTA“ – APIE MANIPULIACIJĄ IR ŽAIDIMĄ ŽMONĖMIS // BERNARDINAI.LT

     

ŽIURKIAGALVIAI (2017)

ŽIURKIAGALVIAI

Pagal Natacha De Poncharra pjesę „Žiurkiagalviai“ (arba „Nevykėliai“)

Ši istorija – tai žaisminga metafora apie atstūmimą ir kitoniškumą. Žefis ir Žefas – broliai dvyniai nuo gimimo ir nuo likimo, gimę su žiurkių galvomis, kurias visada turėjo slėpti po kapišonais. Įvairūs jų bandymai rasti sau vietą žmonių bendruomenėje baigiasi nesėkmingai. Tai žmonės, nublokšti į socialinį užribį, kuris taip pat yra visuomenės sudedamoji dalis. Žefis ir Žefas kelia klausimus, bandydami suprasti ir išsiaiškinti, ką jie padarė ne taip, kodėl jie yra kitokie ir ar jie iš tiesų kitokie? Kodėl pasaulis jų nepriima? Jų pasakojama istorija pateikiama kaip liudijimas ir prisipažinimas, kur patys žiūrovai nusprendžia, kas šioje situacijoje yra kaltas.

Dramatugė: Natacha De Pontcharra

Vertėja: Akvilė Melkūnaitė

Kūrybinė komanda: Valentinas Masalskis, Paulius Pinigis, Donatas Želvys, Laima Akstinaitė

Scenografija: Paulė Bocullaitė

Šviesų dailininkas: Artūras Lepiochinas

Vaidina: Paulius Pinigis, Donatas Želvys, Laima Akstinaitė

Trukmė: 1 val. 15 min.

Premjera: 2017 m. balandžio 8 d.

Amžiaus cenzas: N-16

PIRKTI BILIETUS:

     

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

SPEKTAKLIS „ŽIURKIAGALVIAI“ ŽVELGIA Į KITONIŠKUMĄ IR ATSUMTUOSIUS // VE.LT

SPEKTAKLYJE „ŽIURKIAGALVIAI“ – ŽVILGSNIS Į KITONIŠKUMĄ IR ATSTUMTUOSIUS // MENUSPAUSTUVE.LT

KODĖL JIE KITOKIE // 7MD.LT

„ŽIURKIAGALVIAI“: KAS YRA KALTAS MŪSŲ VISUOMENĖJE? // LRYTAS.LT

     

NUOGAS KARALIUS (2017)

NUOGAS KARALIUS

Pagal Hanso Kristijano Anderseno pasaką „Nauji karaliaus rūbai“

Šis spektaklis vaikams – tai šiuolaikiška pasakos inscenizacija. „Nuogo Karaliaus“ scenos itin artimos ir atpažįstamos kiekvieno mūsų kasdienybėje. Spektaklis perkels žiūrovus į karalystę, kurioje gausu ryškių spalvų ir stilingų karalystės gyventojų, o susitikimas su jo didenybe įmanomas tik vaizdo skambučio pagalba. Nors Karalius turi rūbų daugiau nei visoje karalystėje yra gyventojų, tačiau niekas jo netenkina. Sunerimusi liaudis ir persigandę ministrai leidžiasi į nuostabiausių drabužių paiešką. Tik klausimas, kiek iš susirinkusiųjų salėje bus matančių naujuosius Karaliaus drabužius.

H.K.Anderseno pasaka „Nauji karaliaus rūbai“ kalba apie moralinę dilemą – sakyti ar meluoti? Šios autoriaus idėjos nepamiršta ir Klaipėdos jaunimo teatro kūrybinė komanda, pasirinkusi šiuolaikinius elementus praturtina spektaklio formą ir taip pasakojimą paverčia žaismingu ir patraukliu reginiu. Išvydus šią komiškai absurdišką istoriją norėsis išlikti savimi ir sakyti tai, kuo pats tiki ir ką matai.

Režisierius: Valentinas Masalskis

Scenografė: Paulė Bocullaitė

Muzika: Gytis Šimelionis

Vaizdo projekcijų autoriai: Paulė Bocullaitė, Artūras Lepiochinas, Tomas Jurginas

Šviesų dailininkas: Artūras Lepiochinas

Vaidina: Gytis Šimelionis, Paulius Pinigis, Donatas Želvys, Donatas Stakėnas (Gediminas Povilavičius), Artūras Lepiochinas (Kristupas Biržietis), Laima Akstinaitė, Rugilė Latvėnaitė

Trukmė: 35 min.

Premjera: 2017 m. gruodžio 17 d.

Amžiaus cenzas: tinkamiausia vaikams iki 10 m.

PIRKTI BILIETUS:

     

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

„NUOGAS KARALIUS“ PASAKA DIDELIO VAIKO AKIMIS // ATVIRAKLAIPEDA.LT

RYTO TEATRAS: „NUOGAS KARALIUS“ (ŠIUOLAIKIŠKA PASAKOS INSCENIZACIJA) // KULTUROSUOSTAS.LT

REŽISIERIUS V. MASALSKIS: MOKYTIS MATYTI TIKRUOSIUS KARALIAUS DRABUŽIUS REIKIA NUO MAŽENS // KULTURPOLIS.LT

     

OPA! (OPERACIJA: PERDIRBTAS AŠ!) (2017)

OPA!

Edukacinis spektaklis vaikams. Ekologija tampa neatskiriama mūsų kasdienybės ir mąstymo dalimi, o KJT spektaklyje „OPA! (Operacija: perdirbtas aš!)” ekologinės idėjos žengia ir į teatro vaikams sceną.Edukacinio spektaklio vaikams veiksmas sukasi aplink penkias niekam nebereikalingas šiukšles – Bateriją, Maišelį, Žurnalą, Stiklainį ir Citriną. Nors visos jos išmestos, kas šiukšlyne, kas prie upės, kas miške, tačiau šiukšlės jaučia, kad jų gyvenimas dar turi tęsinį. Naivios, tačiau ryžtingos šiukšlės spektaklyje „OPA! (Operacija:perdirbtas aš!)” leidžiasi ieškoti savo lemties – nežinia, ar joms pavyks rasti tai, ko kiekviena ieško, kokius išbandymus visoms teks patirti ir kas laukia jų kelio pabaigoje.

Klaipėdos jaunimo teatro aktoriai ne tik siekia supažindinti žiūrovus su žaismingais personažais, bet ir spektaklyje nagrinėja ekologijos ir rūšiavimo temas. Ar tikrai viskas, ką mes nerūpestingai išmetame, jau nebeturi jokios vertės? Ar išmetame ten, kur reikia? Ar žinome kokią įtaką paprasta šiukšlė turi aplinkai ir mums patiems?

Spektaklio kūrėjai kartu su žiūrovais bandys rasti atsakymus į šiuos ir kitus klausimus. Žaisminga spektaklio vaidybinė ir muzikinė forma – būdas tai padaryti, o nuotaikingi šiukšlių personažai – tai mūsų bendražygiai šioje operacijoje.

Kūrėjai: Vaiva Kvedaravičiūtė, Rugilė Latvėnaitė, Simonas Lunevičius, Ieva Pakštytė, Donatas Stakėnas.

Šviesų dailininkas: Edvardas Vaitkus

Garso režisierius: Laurynas Milinis

Trukmė: 50 min.

Spektaklio rėmėjas: Vita Baltic International

Premjera: 2017 m. balandžio 13 d.

Amžiaus cenzas: tinkamiausia vaikams iki 10 m.

PIRKTI BILIETUS:

 

 

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

PRISTATO EKOLOGINĮ SPEKTAKLĮ // VE.LT
 

VORO VESTUVĖS (2016)

VORO VESTUVĖS

Pagal Justino Marcinkevičiau poemą „Voro vestuvės“ Klaipėdos jaunimo teatro sukurtas muzikinis spektaklis vaikams yra šmaikšti ir pamokanti istorija bei muzikali alegorija, išryškinanti mūsų pačių ydas. Žiūrovai spektaklio metu susipažins su įspūdingu ir grėsmingu voru Tabalai, su jo pakalikais vabalais ir su saulę nuo voro ginančiais paukšteliais. Ir ne tik susipažins – visa publika, tiek vaikai, tiek jų tėveliai galės ir patys dalyvauti grumtynėse ir kovoje dėl saulės.

Spektaklis „Voro vestuvės“ išsiskiria netikėtais scenografijos sprendimais. Aktoriai kostiumus ir rekvizitą kuria iš paprastų, bet tarsi iš naujo atrastų daiktų, pavyzdžiui, darbinės pirštinės tampa paukščių plunksnomis. Toks kūrėjų pasirinkimas neatsitiktinis. Klaipėdos jaunimo teatro aktoriai siekia, kad vaikai teatre ne tik puikiai praleistų laiką, bet ir lavintų savo vaizduotę, fantaziją ir atsleistų savo neribotas kūrybos galimybes.

Režisierius: Valentinas Masalskis

Scenografė ir kostiumų dailininkė: Renata Valčik

Muzika: Klaipėdos jaunimo teatras

Kompozitorė: Nijolė Sinkevičiūtė

Vaidina: Laima Akstinaitė, Justina Burakaitė, Karolina Kontenytė, Vaiva Kvedaravičiūtė, Rugilė Latvėnaitė, Simonas Lunevičius, Evelina Šimelionė, Ieva Pakštytė, Donatas Stakėnas, Gytis Šimelionis, Donatas Želvys, Marija Žemaitytė.

Trukmė: 45min.

Premjera: 2016 m. kovo 16 d.

Amžiaus cenzas: tinkamiausia vaikams iki 10 m.

PIRKTI BILIETUS:

     

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

NAUJAUSIA KLAIPĖDOS JAUNIMO TEATRO PREMJERA – JUSTINO MARCINKEVIČIAUS „VORO VESTUVĖS“ // VE.LT

     
KONTRABOSAS (2016)

KONTRABOSAS

Vieno veiksmo pjesė „Kontrabosas“ – tai paralelė į mūsų pačių kasdienybę. Dabartinė garbėtroškų ir narcizų visuomenė kasdien mokosi tą pačią pamoką kaip ir P. Süskind dramos herojus – pervertinus savo galimybes, lieka protestuoti prieš tavo talento nepastebėjusi pasaulį ir jo nekęsti. Arba galų gale suvokti, kad esi tik vienas didelio orkestro instrumentas, greičiausiai net ne kontrabosas, o barškutis.

Spektaklis „Kontrabosas“ – tai tragikomiškas savimi, muzika ir pasauliu nusivylusio kontrabosisto monologas. Jame žiūrovui atskleidžiama mažo žmogaus drama: kaip susitaikyti su tuo, kad niekada neatliksi solo partijos, kad niekada nestovėsi pirmoje eilėje, kad savo paties gyvenime esi tik antraeilis veikėjas.

Dramaturgas: Patrick Süskind

Režisierius: Valentinas Masalskis

Scenografė: Renata Valčik

Vaidina: Donatas Želvys

Trukmė: 1 val.

Premjera: 2016 m. spalio 1 d.

Amžiaus cenzas: N-16

PIRKTI BILIETUS:

 

SPEKTAKLIO RĖMĖJAS:

     

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

KJT 5 SEZONĄ PRADEDA SU TRENKSMU IR „KONTRABOSO“ PREMJERA // MENUFAKTURA.LT

D. ŽELVYS APIE „KONTRABOSĄ“: „SUDĖJAU VISKĄ, KĄ TURĖJAU“ // 15MIN.LT

NAUJAI SENAS VALENTINO MASALSKIO „KONTRABOSAS“ // 15MIN.LT

     

PAMOKA (2015)

PAMOKA

Klaipėdos jaunimo teatras pristato Giedriaus Kuprevičiaus anti-operą „Pamoka“. 1976 m. garsus Lietuvos kompozitorius ir pedagogas kūrinį parašė pagal to paties pavadinimo Eženo Jonesko dramą. Iki šiol šis G. Kuprevičiaus darbas dar niekada nebuvo pastatytas, tad, kaip teigia pats kompozitorius, tai – pasaulinė premjera.

Pagrindinė kūrinio idėja – bendravimo neįgalumas, kalbos, kaip bendravimo priemonės, neigimas. Anti-operoje „Pamoka“ absurdu perteikiama beprasmybė, kuria apibrėžiama viskas, kas prieštarauja sveikam protui ir nusistovėjusioms vertybėms.

Klaipėdos jaunimo teatro repertuare „Pamoka“ išsiskiria stilizuota aktorių vaidyba, vizualiniais bei garsiniais sprendimais. Anti-operos kūrybinė komanda sceninį veiksmą atriboja nuo realizmo ir perkelia žiūrovą į kitą – absurdo – plotmę. Unikalus kūrinys pristatytas minint kompozitoriaus G. Kuprevičiaus 70-ąjį jubiliejų.

Kompozitorius: Giedrius Kuprevičius (pagal to paties pavadinimo E. Jonesko anti-operą)

Scenografas: Renata Valčik

Dirigentė: Evelina Šimelionė

Šviesų dailininkas: Artūras Lepiochinas

Teatro vadovas: Valentinas Masalskis

Vaidina: Mokytojas – Donatas Želvys; Mokinė – Rugilė Latvėnaitė, Marija Žemaitytė; Tarnaitės – Laima Akstinaitė, Justina Burakaitė, Karolina Kontenytė, Vaiva Kvedaravičiūtė, Simonas Lunevičius, Ieva Pakštytė, Paulius Pinigis, Donatas Stakėnas, Gytis Šimelionis, Kristina Švenčionytė, Asta Zacharovaitė

Trukmė: 1 val 20 min

Premjera: 2015 m. balandžio 9 d.

Amžiaus cenzas: N-14

  

PIRKTI BILIETUS:

 

 

LEDAS (2015)

LEDAS

Spektaklis pagal V.Sorokino romaną LEDAS – tai tam tikra ironiška utopija apie išrinktųjų rasę, apie rasę, kuri iš tiesų gyvena gyvų, bet jau mirusių žmonių pasaulyje, rasę, kuri ieško sau giminingų sielų, rasę, kurios tikslas yra pabusti tikram gyvenimui ir išnykti tyroje šviesoje. Vladimiras Sorokinas ją parašė iš nusivylimo civilizacija, šiuolaikiniu žmogumi, kuris pamiršo širdies kalbą. Kaip reikia gyventi, kad gyventum iš tikrųjų? Pjesė į šį klausimą neatsako, spektaklis nemoralizuoja ir nenurodo „teisingo“ gyvenimo kelio. „Ledo“ pasaulio utopijoje nušvitusieji yra pabudinami smogiant jiems lediniu kūju į krūtinę, to užtenka, kad būtum nemiręs, gyvas ir suprantantis „širdžių kalbą“. O kad būtų taip lengva atsibusti gyvenimui. Bet, deja, tai tik ironiška fikcija, kuri klausia, ar tu iš tiesų esi gyvas, ar tavo širdis nemiega?

Dramaturgas: Vladimir Sorokin

Režisierius: Paulius Ignatavičius

Scenografė: Neli Ivančik

Šviesų dailininkas: Julius Kuršys

Garso Režisierius: Egdaras Žaltauskas

Vaidina: Paulius Pinigis, Kristina Švenčionytė, Asta Zacharovaitė, Justina Burakaitė, Rugilė Latvėnaitė, Karolina Kontenytė, Ieva Pakštytė, Laima Akstinaitė, Gytis Šimelionis, Simonas Lunevičius, Neringa Krunglevičiūtė, Donatas Stakėnas, Artūras Lepiochinas, Donatas Želvys, Elena Ozarinskaitė, Vaiva Kvedaravičiūtė

Premjera: 2015 m. rugsėjo 11 d.

 

     

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

„LEDAS“: IRONIŠKA UTOPIJA // MENUFAKTURA.LT

     

ŠAUKTINIAI (2015)

ŠAUKTINIAI

Kas apgins tavo laisvę? Kas garantuos šviesią ateitį? Kas užtikrins tavo saugumą?

Ką tau reiškia įstatymas? O ką įsakymas? Kokie yra tavo įstatymai?

Kur yra tavo priešas? Ar jis yra tavo priešas? Kokiu būdu tu prieš jį kovosi? Ar kovosi? O kas kovos, jei ne tu?

Kūrėjai supranta, kad teisingo sprendinio tokioje temoje nėra - karas niekada nebus suvokiamas vienareikšmiškai. Tačiau „Šauktiniai“ siekia kalbėti atvirai ir iškelia savas karo sampratas. Tuo pačiu žiūrovams suteikiama unikali galimybė rinktis, kurią iš pozicijų palaikyti: abejingumą ar ryžtą, baimę ar pasitikėjimą, drąsą ar bukumą.

Esminė šiame spektaklyje yra gyvybės ir mirties tema. Ji reprezentacinėje valstybės pozicijoje atrodo ignoruojama, kaip ir asmeninis santykis į kitą žmogų, jo laisvę, jo nuomonę bei vertybių skalę. Šiame kontekste atsidūrusios spektaklio kūrybinės grupės tikslas nėra įpiršti vieną ar kitą poziciją, bet diskusijų ir opozicijų sankirtoje priminti apie žmogaus moralines normas.

Dramaturgija: Klaipėdos jaunimo teatras

Režisierius: Paulius Pinigis

Scenografė ir kostiumų dailininkė: Renata Valčik

Šviesų dailininkas: Julius Kuršys

Kompozitorius: Edgaras Žaltauskas

Vaidina: Laima Akstinaitė (Neringa Krunglevičiūtė), Donatas Stakėnas, Laimonas Dirškus, Artūras Lepiochinas, Ieva Pakštytė, Donatas Želvys, Paulius Pinigis, Aistė Alksnytė, Kristupas Biržietis, Vaiva Kvedaravičiūtė, Simonas Lunevičius, Gytis Šimelionis, Asta Zacharovaitė, Justina Burakaitė, Justina Vanžodytė

Trukmė: 1val. 40min | N16

Premjera: 2015 m. gruodžio 13 d.

     

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

IŠSPRŪSTANČIOS TEMOS // 7MD.LT

     

KNYGŲ PERSONAŽAI ATGYJA (2014)

KNYGŲ PERSONAŽAI ATGYJA

Edukacinis Klaipėdos Jaunimo teatro spektaklis vaikams ir jų tėveliams. Kūrybinės grupės idėja – sužadinti vaikų norą paimti į rankas knygą ir atrasti jos stebuklingą pasaulį.

Spektaklio kūrėjai literatūrą paverčia interaktyviu ir patraukliu žaidimu. Šeši personažai iš vaikų literatūros klasikos kūrinių, tokių kaip „Mažylis ir Karlsonas, kuris gyvena ant stogo“, „Pepė Ilgakojinė“, „Batuotas katinas“, atgyja tiesiog žiūrovų akivaizdoje ir kuria nuotaikingą bei įtraukiantį reginį. Aktoriai stebina muzikalumu, atliekamais akrobatiniais triukais ir netikėtomis išdaigomis, o subtili spektaklio scenografija kuria puikią atmosferą bei žadina vaizduotę.

Režisierius: Neringa Krunglevičiūtė

Scenografas: Evelina Šimelionė

Vaidina: Laima Akstinaitė, Ieva Pakštytė, Rugilė Latvėnaitė, Paulius Pinigis, Donatas Želvys, Gytis Šimelionis/Simas Lunevičius.

Trukmė: 40 min.

Premjera: 2014 m. balandžio 30 d.

Nuotraukos: Eglė Sabaliauskaitė – VZX Photography

Amžiaus cenzas: tinkamiausia vaikams iki 10 m.

 

PIRKTI BILIETUS:

 

 

AKMUO VANDUO GELUONIS (2014)

AKMUO VANDUO GELUONIS

Reikia liautis matyti, kad pradėtum regėti. Šiame spektaklyje tikrasis veiksmas prasideda tada, kai vaizdai išnyksta.

Pradžioje publika pasiskirsto į dvi dalis – stebėtojus ir dalyvius. Pirmieji viską gali matyti iš šono. Jie įtraukiami į ritualą per stebėjimą, kaip sukuriama iliuzija ir kaip į ją reaguoja spektaklio dalyviai. Antriesiems užrišamos akys. Kartu su spektaklį vedančiais aktoriais, jie tampa aktyviais pojūčių teatro veikėjais.

Laikinai regėjimo netekę žiūrovai grąžinami prie to, kas sava, bet kartu labiausiai tolima – savo paties kūno. Sužadintos ir paaštrėjusios juslės ima sąveikauti, svarbiausia scenos vieta paversdamos išlaisvintą vaizduotę. Aktorių už rankos vedami į sąmonės tamsą, spektaklio dalyviai perkeliami į paralelinius pasaulius, kuriuose sakmių ir užkalbėjimų siužetai išauga ant odos paviršių, skleidžiasi garsų vibracijomis, kvapų ir skonių sanpynomis.

Senosios lietuvių mitologijos elementai, pasitarnavę kaip spektaklio įkvėpimo šaltinis, pojūčių teatro technika priartinami prie įsivaizduojančio žiūrovo fiziologijos. Aktoriai scenoje nesistengia pasakoti istorijos, imituoti personažų ar kurti charakterių. Gimimo ir mirties, virsmo ir gamtos, kosmoso ir namų, išvykimo ir sugrįžimo archetipai atsiranda be paaiškinimo, kaip jusliškai išgyvenamos situacijos ar iš naujo pabudusio sąmonės pasaulio potyriai, kuriame apakimas ir praregėjimas susikeičia vietomis.

Režisierė: Karolina Žernytė

Dailininkė: Eglė Lekevičiūtė

Dramaturgijos asistentas: Kristupas Sabolius

Vaidina: Neringa Krunglevičiūtė, Ieva Pakštytė, Raminta Šniaukštaitė, Donatas Stakėnas, Justina Burakaitė, Vaidotas Bačianskas, Karolina Kontenytė, Kristina Švenčionytė, Artūras Lepiochinas

Premjera: 2014 m. gruodžio 20 d.

 


     

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

D.TAMULEVIČIŪTĖS PREMIJA ĮTEIKTA SPEKTAKLIO „AKMUO VANDUO GELUONIS“ KŪRYBINEI GRUPEI // ALKAS.LT

KĄ JAUČIAME TEATRE // 7MD.LT

     

GRYBŲ KARAS (2011)

GRYBŲ KARAS

Teatre vaikus įprasta masinti spalvingomis dekoracijomis, kostiumais, sintetiniu ir spalvingu į animaciją vis panašesniu pasauliu, kuris scenoje plaukia tarsi televizijos kadre. „Klaipėdos jaunimo teatro“ „Grybų karas“ yra kitoks, visų pirmiausia – „cirkiškas“. Trylikos bildukų „armija“ tuščioje scenoje kuria gyvą cirko ir teatro išraiškos priemonių sintezę: transformuojami kostiumai vaikų akyse virsta fantastiškais grybų karo pėstininkais ir generolais, aktoriai prasidangina ir vėl išdyga scenoje nelyginant magiškoje cirko spintoje. O specialiai spektakliui sukurtos dainų, akapelos ir net triukšmo bei ritminės muzikos kompozicijos įdomiai ir šiuolaikiškai išreiškia poemos muzikalumą.

Dramaturgas: Justinas Marcinkevičius

Režisierius: Valentinas Masalskis

Kompozitorius: Nijolė Sinkevičiūtė

Scenografas: Renata Valčik

Vaidina: Laima Akstinaitė, Justina Burakaitė, Kristina Švenčionytė, Karolina Kontenytė, Vaiva Kvedaravičiūtė, Asta Zacharovaitė, Rugilė Latvėnaitė, Marija Žemaitytė, Evelina Šimelionė, Donatas Želvys, Ieva Pakštytė, Kotryna Šileikaitė, Beatričė Petrauskaitė

Trukmė: 45 min.

Premjera: 2011 m. gruodžio 17 d.

Amžiaus cenzas: tinkamiausia vaikams iki 10 m.

PIRKTI BILIETUS:

 

 

NUOLANKIOJI (2002)

NUOLANKIOJI

„Nuolankiąją“ Dostojevskis parašė 1876 metais ir paskelbė žurnale „Dnevnik pisatelia“ („Rašytojo dienoraštis“). Palankiai įvertintas ano meto kritikos, apsakymas ir šiandien laikomas vienu įdomiausių pasaulio literatūros šedevrų. Toje „tragiškoje novelėje“ įspūdingai atsiskleidė visi svarbiausieji rašytojo kūrybos motyvai.

Teatrinis Valentino Masalskio prisilietimas prie „Nuolankiosios“ – bandymas autentiška patirtimi perskaityti įvairius įminimo būdus skatinantį kūrinį. Aktorius nedemonstruoja „pakylėtų“, „teatrinių“ kančių, nuopuolių, prisikėlimų. Vaidindamas jis kenčia kartu su savo herojais, jo improvizuojamos mizanscenos priklauso ne tik nuo jo patirties ar kasdienybės veiksnių, bet ir nuo žiūrovų, kurie skirtingai reaguoja į tai, kas dedasi spektaklyje.

„Nuolankiojoje“ Masalskis pasitelkia pačius subtiliausius aktorystės niuansus, tarytum tramdo savo aktorinę prigimtį, tramdo savyje slypintį žvėrį. Dominuoja masalskiškoji poezija, masalskiškoji lyrika, masalskiškasis Dostojevskis. Tai ne vien „kančia“ ar „išgyvenimai“ – tai analitinis pasaulio ir žmogaus būsenų suvokimas.

Dianos Anevičiūtės Lukerja kartais tampa vaizdiniu nuolankiosios pavidalu, kartais – tarytum nuodėmklausiu, o kartais – dar viena nuolankiąja, kurios gyvenimas gali baigtis dar tragiškiau nei tos, apie kurią kalbama ir dėl kurios buvo sukurtas spektaklis.

Režisierius: Valentinas Masalskis

Dailininkė: Renata Valčik

Režisieriaus asistentas: Titas Varnas

Vaidina: Diana Anevičiūtė, Valentinas Masalskis

Vertimas: Algimantas Antanavičius

Premjera: 2002 m. spalio 12 d.

  

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

VALENTINAS MASALSKIS LEGENDINĮ SPEKTAKLĮ „NUOLANKIOJI“ PRIKELIA KLAIPĖDOJE // 15MIN.LT

V.MASALSKIO „NUOLANKIOJI” - F.DOSTOJEVSKIO TEATRO FESTIVALYJE // MENUFAKTURA.LT

     

  • klaipėdos jaunimo teatras
  • VšĮ „Klaipėdos jaunimo teatras“
    Įmonės kodas – 302811823
  • LT93 7300 0101 3572 9512
    Banko kodas – 73000
  • Bangų g. 5a,
    Klaipėda, LT91250
    Bangų g. 5a,
    Klaipėda, LT91250
X