Spektakliai šioje vietojėje

Kontroversiškas, intriguojantis ir pilnas sales prikviečiantis spektaklis "Kreicerio Sonata". Pradėkite metus su vienu iš naujausių ir puikiausiai parduodamu Klaipėdos jaunimo teatro spektakliu. Nors Tolstojaus darbai skaičiuoja šimtą metų, klasikinės temos išlieka aktualios ir šiandien. Klasikinis ir kartu labai modernus Klaipėdos jaunimo teatro kūrinys kviečia pasinerti į šeimos santykių, lyčių lygybės, meilės, aistros ir smurto pasaulį. Pilnas aprašymas: Inscenizacija pagal Levo Tolstojaus apysaką „Kreicerio sonata“ Vieni Levo Tolstojaus apysaką „Kreicerio sonata“ laiko geriausiu jo kūriniu, kiti priešingai, prieštarauja jo ten išsakytoms mintims. Skandalingame kūrinyje susipina aistringa meilė, pavydas bei visuomenės kritika. Traukinyje užsimezga pokalbis apie meilę, moterų padėtį, kylančius konfliktus šeimoje ir smurtą. Ilgai tylėjęs pakeleivis atsiveria apie savo nelaimingą santuoką. Jis vedė daug jaunesnę moterį, pakerėjusią jį savo jaunystės grožiu ir nekaltumu. Jiems gimė penki vaikai. Tačiau vyras nusivylęs meile ir santuoka, kadangi poros santykiuose daug rietenų, ginčų ir nesantaikos. Prisipažįsta, kad apimtas pavydo ir neapykantos dėl žmonos artimo bendravimo ir muzikavimo su smuikininku, ją nužudo. Savo žmoną nužudžiusio vyro išpažintį pasakoja rusų literatūros klasikas, rašytojas Levas Tolstojus apysakoje „Kreicerio sonata“. Balansuodamas tarp feminizmo ir neapykantos moterims, rašytojas paliečia ne vieną aktualią temą: šeimos santykiai, lyčių lygybė, meilė, aistra ir smurtas. Publikuota apysaka dėl išdėstomų minčių apie santuoką ir šeimos vertybes sukėlė tarptautinį skandalą – buvo uždrausta tiek Rusijoje, tiek JAV. „Kreicerio sonata“, žvelgianti į žmonių tarpusavio santykius, meilę, seksą, pavydą, paranoją, atgimsta Klaipėdos jaunimo teatro scenoje. Istorija vaizduoja konfliktą tarp seksualinio potraukio ir moralinių suvaržymų, iškelia klausimus, kurie dažnai nutylimi, į kuriuos nenorima ar negalima atsakyti. Inscenizacijos autorius/Režisierius: Valentinas Masalskis Aktoriai: Simonas Lunevičius, Vaiva Kvedaravičiūtė Scenografė: Renata Valčik Spektaklio konsultantas – šviesų dailininkas Julius Kuršis Trukmė: 1 val. 20 min.

Klaipėdos jaunimo teatras kviečia į premjerinį spektaklį Belaukiant Godo. „Belaukiant Godo“ – Klaipėdos jaunimo teatro spektaklis pagal žymiąją Samuelio Beketo absurdo pjesę. Vienintelis tikrai aiškus dalykas šioje Beketo istorijoje – laukimas. Pagrindiniai herojai Vladimiras ir Estragonas laukia pono Godo, kuriam nori užduoti keletą esminių klausimų ir paprašyti kai ko labai svarbaus. Tačiau laukti reikia taip ilgai, jog Vladimiras ir Estragonas galiausiai pamiršta, ko ir kodėl laukia. Belaukdami išganymo, jie supranta, kad nežino nei dėl ko nori būti išganyti, nei kas tas išganytojas, nei kaip atrodo tas išganymas. Tačiau tik laukimas ir tampa vienintele spektaklio herojų viltimi gyventi, nors laukimo beprasmybė ir virsta tragikomišku farsu. Spektaklis vyksta neapibrėžtoje, sapną primenančioje erdvėje. Čia laikas neturi „krantų“ – nėra jo pradžios ir pabaigos, neaišku, ar laikas eina pirmyn ar atgal, gal jis sustojęs, o gal sukasi ratu. Šis laiko ir erdvės neapibrėžtumas dar labiau sustiprina laukimo absurdiškumą, tačiau jo dėka žiūrovai patenka į siurrealistinį spektaklio pasaulį, kuriame kartu su jais klaidžioja ir Godo atsakymų laukia Vladimiras ir Estragonas. Režisierius: Paulius Pinigis Dramaturgas: Samuel Bechet Aktoriai: Simonas Lunevičius, Donatas Želvys, Aurimas Bareikis, Osvaldas Tokarevas, Laurynas Luotė Scenografė: Rūta Venskutė Kompozitorius: Kristupas Biržietis Šviesų dailininkas: Justas Bø Asistentė: Elzbieta Girkantaitė