Šio organizatoriaus spektakliai

Kartais jautiesi negraži, kartais pasimetusi, kartais tampi tokia didelė, kad tavo ego netelpa kambaryje ir lubos tau per žemos, o sienos per arti. Kartais tu bėgi į save, bet tik nubėgusi pusę kelio supranti, kad bėgai – nuo savęs. Sustojusi tarp visų draugų, tėvų, giminių, vaikų, kolegų ir visuomenės lūkesčių atsisuki į save su klausimu: „kiek manęs yra manyje?“ Kiek galingos ir gražios telpa manyje? „Graži ir ta galinga” kviečia jus į naują programą „Mimozos ir sirenos” * pasitikti naują etapą kartu. Savo nerimą paleisime būgnų ritmu, kad vėl iš naujo sutiktume save - žavias, galingas ir laimingas, net jei kartais ir pasiklydusias, bet vis grįžtančias į save! * Mimoza – augalas, pasižymintis jautrumu, ypač išoriniam dirginimui. Mimozos žiedas pražysta žiemos pabaigoje ir reprezentuoja saulę, žymi virsmą, todėl laikomas džiaugsmo, pergalingo gyvenimo simboliu. Taip pat siejamas su slapta meile bei jautrumo temomis (kaip gedulo gestas). * Mimoza – šampanas ir apelsinų sultys aukštoje taurėje, elegantiškas kokteilis, skirtas šventiniams pusryčiams, atsipalaidavimui ir malonumui. * Sirena – mitinė būtybė, savo daina viliojusi plaukti į salas. Deja, gražių balsų vilionės dažnai pasibaigdavo sudaužytais laivais.

Kartais jautiesi negraži, kartais pasimetusi, kartais tampi tokia didelė, kad tavo ego netelpa kambaryje ir lubos tau per žemos, o sienos per arti. Kartais tu bėgi į save, bet tik nubėgusi pusę kelio supranti, kad bėgai – nuo savęs. Sustojusi tarp visų draugų, tėvų, giminių, vaikų, kolegų ir visuomenės lūkesčių atsisuki į save su klausimu: „kiek manęs yra manyje?“ Kiek galingos ir gražios telpa manyje? „Graži ir ta galinga” kviečia jus į naują programą „Mimozos ir sirenos” * pasitikti naują etapą kartu. Savo nerimą paleisime būgnų ritmu, kad vėl iš naujo sutiktume save - žavias, galingas ir laimingas, net jei kartais ir pasiklydusias, bet vis grįžtančias į save! * Mimoza – augalas, pasižymintis jautrumu, ypač išoriniam dirginimui. Mimozos žiedas pražysta žiemos pabaigoje ir reprezentuoja saulę, žymi virsmą, todėl laikomas džiaugsmo, pergalingo gyvenimo simboliu. Taip pat siejamas su slapta meile bei jautrumo temomis (kaip gedulo gestas). * Mimoza – šampanas ir apelsinų sultys aukštoje taurėje, elegantiškas kokteilis, skirtas šventiniams pusryčiams, atsipalaidavimui ir malonumui. * Sirena – mitinė būtybė, savo daina viliojusi plaukti į salas. Deja, gražių balsų vilionės dažnai pasibaigdavo sudaužytais laivais.

Klaipėdos jaunimo teatras kviečia į premjerinį spektaklį Belaukiant Godo. „Belaukiant Godo“ – Klaipėdos jaunimo teatro spektaklis pagal žymiąją Samuelio Beketo absurdo pjesę. Vienintelis tikrai aiškus dalykas šioje Beketo istorijoje – laukimas. Pagrindiniai herojai Vladimiras ir Estragonas laukia pono Godo, kuriam nori užduoti keletą esminių klausimų ir paprašyti kai ko labai svarbaus. Tačiau laukti reikia taip ilgai, jog Vladimiras ir Estragonas galiausiai pamiršta, ko ir kodėl laukia. Belaukdami išganymo, jie supranta, kad nežino nei dėl ko nori būti išganyti, nei kas tas išganytojas, nei kaip atrodo tas išganymas. Tačiau tik laukimas ir tampa vienintele spektaklio herojų viltimi gyventi, nors laukimo beprasmybė ir virsta tragikomišku farsu. Spektaklis vyksta neapibrėžtoje, sapną primenančioje erdvėje. Čia laikas neturi „krantų“ – nėra jo pradžios ir pabaigos, neaišku, ar laikas eina pirmyn ar atgal, gal jis sustojęs, o gal sukasi ratu. Šis laiko ir erdvės neapibrėžtumas dar labiau sustiprina laukimo absurdiškumą, tačiau jo dėka žiūrovai patenka į siurrealistinį spektaklio pasaulį, kuriame kartu su jais klaidžioja ir Godo atsakymų laukia Vladimiras ir Estragonas. Režisierius: Paulius Pinigis Dramaturgas: Samuel Bechet Aktoriai: Simonas Lunevičius, Donatas Želvys, Aurimas Bareikis, Osvaldas Tokarevas, Laurynas Luotė Scenografė: Rūta Venskutė Kompozitorius: Kristupas Biržietis Šviesų dailininkas: Justas Bø Asistentė: Elzbieta Girkantaitė

Klaipėdos jaunimo teatras kviečia į premjerinį spektaklį Belaukiant Godo. „Belaukiant Godo“ – Klaipėdos jaunimo teatro spektaklis pagal žymiąją Samuelio Beketo absurdo pjesę. Vienintelis tikrai aiškus dalykas šioje Beketo istorijoje – laukimas. Pagrindiniai herojai Vladimiras ir Estragonas laukia pono Godo, kuriam nori užduoti keletą esminių klausimų ir paprašyti kai ko labai svarbaus. Tačiau laukti reikia taip ilgai, jog Vladimiras ir Estragonas galiausiai pamiršta, ko ir kodėl laukia. Belaukdami išganymo, jie supranta, kad nežino nei dėl ko nori būti išganyti, nei kas tas išganytojas, nei kaip atrodo tas išganymas. Tačiau tik laukimas ir tampa vienintele spektaklio herojų viltimi gyventi, nors laukimo beprasmybė ir virsta tragikomišku farsu. Spektaklis vyksta neapibrėžtoje, sapną primenančioje erdvėje. Čia laikas neturi „krantų“ – nėra jo pradžios ir pabaigos, neaišku, ar laikas eina pirmyn ar atgal, gal jis sustojęs, o gal sukasi ratu. Šis laiko ir erdvės neapibrėžtumas dar labiau sustiprina laukimo absurdiškumą, tačiau jo dėka žiūrovai patenka į siurrealistinį spektaklio pasaulį, kuriame kartu su jais klaidžioja ir Godo atsakymų laukia Vladimiras ir Estragonas. Režisierius: Paulius Pinigis Dramaturgas: Samuel Bechet Aktoriai: Simonas Lunevičius, Donatas Želvys, Aurimas Bareikis, Osvaldas Tokarevas, Laurynas Luotė Scenografė: Rūta Venskutė Kompozitorius: Kristupas Biržietis Šviesų dailininkas: Justas Bø Asistentė: Elzbieta Girkantaitė

Kartais jautiesi negraži, kartais pasimetusi, kartais tampi tokia didelė, kad tavo ego netelpa kambaryje ir lubos tau per žemos, o sienos per arti. Kartais tu bėgi į save, bet tik nubėgusi pusę kelio supranti, kad bėgai – nuo savęs. Sustojusi tarp visų draugų, tėvų, giminių, vaikų, kolegų ir visuomenės lūkesčių atsisuki į save su klausimu: „kiek manęs yra manyje?“ Kiek galingos ir gražios telpa manyje? „Graži ir ta galinga” kviečia jus į naują programą „Mimozos ir sirenos” * pasitikti naują etapą kartu. Savo nerimą paleisime būgnų ritmu, kad vėl iš naujo sutiktume save - žavias, galingas ir laimingas, net jei kartais ir pasiklydusias, bet vis grįžtančias į save! * Mimoza – augalas, pasižymintis jautrumu, ypač išoriniam dirginimui. Mimozos žiedas pražysta žiemos pabaigoje ir reprezentuoja saulę, žymi virsmą, todėl laikomas džiaugsmo, pergalingo gyvenimo simboliu. Taip pat siejamas su slapta meile bei jautrumo temomis (kaip gedulo gestas). * Mimoza – šampanas ir apelsinų sultys aukštoje taurėje, elegantiškas kokteilis, skirtas šventiniams pusryčiams, atsipalaidavimui ir malonumui. * Sirena – mitinė būtybė, savo daina viliojusi plaukti į salas. Deja, gražių balsų vilionės dažnai pasibaigdavo sudaužytais laivais.

Kartais jautiesi negraži, kartais pasimetusi, kartais tampi tokia didelė, kad tavo ego netelpa kambaryje ir lubos tau per žemos, o sienos per arti. Kartais tu bėgi į save, bet tik nubėgusi pusę kelio supranti, kad bėgai – nuo savęs. Sustojusi tarp visų draugų, tėvų, giminių, vaikų, kolegų ir visuomenės lūkesčių atsisuki į save su klausimu: „kiek manęs yra manyje?“ Kiek galingos ir gražios telpa manyje? „Graži ir ta galinga” kviečia jus į naują programą „Mimozos ir sirenos” * pasitikti naują etapą kartu. Savo nerimą paleisime būgnų ritmu, kad vėl iš naujo sutiktume save - žavias, galingas ir laimingas, net jei kartais ir pasiklydusias, bet vis grįžtančias į save! * Mimoza – augalas, pasižymintis jautrumu, ypač išoriniam dirginimui. Mimozos žiedas pražysta žiemos pabaigoje ir reprezentuoja saulę, žymi virsmą, todėl laikomas džiaugsmo, pergalingo gyvenimo simboliu. Taip pat siejamas su slapta meile bei jautrumo temomis (kaip gedulo gestas). * Mimoza – šampanas ir apelsinų sultys aukštoje taurėje, elegantiškas kokteilis, skirtas šventiniams pusryčiams, atsipalaidavimui ir malonumui. * Sirena – mitinė būtybė, savo daina viliojusi plaukti į salas. Deja, gražių balsų vilionės dažnai pasibaigdavo sudaužytais laivais.

Klaipėdos jaunimo teatras kviečia į premjerinį spektaklį Belaukiant Godo. „Belaukiant Godo“ – Klaipėdos jaunimo teatro spektaklis pagal žymiąją Samuelio Beketo absurdo pjesę. Vienintelis tikrai aiškus dalykas šioje Beketo istorijoje – laukimas. Pagrindiniai herojai Vladimiras ir Estragonas laukia pono Godo, kuriam nori užduoti keletą esminių klausimų ir paprašyti kai ko labai svarbaus. Tačiau laukti reikia taip ilgai, jog Vladimiras ir Estragonas galiausiai pamiršta, ko ir kodėl laukia. Belaukdami išganymo, jie supranta, kad nežino nei dėl ko nori būti išganyti, nei kas tas išganytojas, nei kaip atrodo tas išganymas. Tačiau tik laukimas ir tampa vienintele spektaklio herojų viltimi gyventi, nors laukimo beprasmybė ir virsta tragikomišku farsu. Spektaklis vyksta neapibrėžtoje, sapną primenančioje erdvėje. Čia laikas neturi „krantų“ – nėra jo pradžios ir pabaigos, neaišku, ar laikas eina pirmyn ar atgal, gal jis sustojęs, o gal sukasi ratu. Šis laiko ir erdvės neapibrėžtumas dar labiau sustiprina laukimo absurdiškumą, tačiau jo dėka žiūrovai patenka į siurrealistinį spektaklio pasaulį, kuriame kartu su jais klaidžioja ir Godo atsakymų laukia Vladimiras ir Estragonas. Režisierius: Paulius Pinigis Dramaturgas: Samuel Bechet Aktoriai: Simonas Lunevičius, Donatas Želvys, Aurimas Bareikis, Osvaldas Tokarevas, Laurynas Luotė Scenografė: Rūta Venskutė Kompozitorius: Kristupas Biržietis Šviesų dailininkas: Justas Bø Asistentė: Elzbieta Girkantaitė

Kartais jautiesi negraži, kartais pasimetusi, kartais tampi tokia didelė, kad tavo ego netelpa kambaryje ir lubos tau per žemos, o sienos per arti. Kartais tu bėgi į save, bet tik nubėgusi pusę kelio supranti, kad bėgai – nuo savęs. Sustojusi tarp visų draugų, tėvų, giminių, vaikų, kolegų ir visuomenės lūkesčių atsisuki į save su klausimu: „kiek manęs yra manyje?“ Kiek galingos ir gražios telpa manyje? „Graži ir ta galinga” kviečia jus į naują programą „Mimozos ir sirenos” * pasitikti naują etapą kartu. Savo nerimą paleisime būgnų ritmu, kad vėl iš naujo sutiktume save - žavias, galingas ir laimingas, net jei kartais ir pasiklydusias, bet vis grįžtančias į save! * Mimoza – augalas, pasižymintis jautrumu, ypač išoriniam dirginimui. Mimozos žiedas pražysta žiemos pabaigoje ir reprezentuoja saulę, žymi virsmą, todėl laikomas džiaugsmo, pergalingo gyvenimo simboliu. Taip pat siejamas su slapta meile bei jautrumo temomis (kaip gedulo gestas). * Mimoza – šampanas ir apelsinų sultys aukštoje taurėje, elegantiškas kokteilis, skirtas šventiniams pusryčiams, atsipalaidavimui ir malonumui. * Sirena – mitinė būtybė, savo daina viliojusi plaukti į salas. Deja, gražių balsų vilionės dažnai pasibaigdavo sudaužytais laivais.

Klaipėdos jaunimo teatras kviečia į premjerinį spektaklį Belaukiant Godo. „Belaukiant Godo“ – Klaipėdos jaunimo teatro spektaklis pagal žymiąją Samuelio Beketo absurdo pjesę. Vienintelis tikrai aiškus dalykas šioje Beketo istorijoje – laukimas. Pagrindiniai herojai Vladimiras ir Estragonas laukia pono Godo, kuriam nori užduoti keletą esminių klausimų ir paprašyti kai ko labai svarbaus. Tačiau laukti reikia taip ilgai, jog Vladimiras ir Estragonas galiausiai pamiršta, ko ir kodėl laukia. Belaukdami išganymo, jie supranta, kad nežino nei dėl ko nori būti išganyti, nei kas tas išganytojas, nei kaip atrodo tas išganymas. Tačiau tik laukimas ir tampa vienintele spektaklio herojų viltimi gyventi, nors laukimo beprasmybė ir virsta tragikomišku farsu. Spektaklis vyksta neapibrėžtoje, sapną primenančioje erdvėje. Čia laikas neturi „krantų“ – nėra jo pradžios ir pabaigos, neaišku, ar laikas eina pirmyn ar atgal, gal jis sustojęs, o gal sukasi ratu. Šis laiko ir erdvės neapibrėžtumas dar labiau sustiprina laukimo absurdiškumą, tačiau jo dėka žiūrovai patenka į siurrealistinį spektaklio pasaulį, kuriame kartu su jais klaidžioja ir Godo atsakymų laukia Vladimiras ir Estragonas. Režisierius: Paulius Pinigis Dramaturgas: Samuel Bechet Aktoriai: Simonas Lunevičius, Donatas Želvys, Aurimas Bareikis, Osvaldas Tokarevas, Laurynas Luotė Scenografė: Rūta Venskutė Kompozitorius: Kristupas Biržietis Šviesų dailininkas: Justas Bø Asistentė: Elzbieta Girkantaitė

Klaipėdos jaunimo teatras kviečia į premjerinį spektaklį Belaukiant Godo. „Belaukiant Godo“ – Klaipėdos jaunimo teatro spektaklis pagal žymiąją Samuelio Beketo absurdo pjesę. Vienintelis tikrai aiškus dalykas šioje Beketo istorijoje – laukimas. Pagrindiniai herojai Vladimiras ir Estragonas laukia pono Godo, kuriam nori užduoti keletą esminių klausimų ir paprašyti kai ko labai svarbaus. Tačiau laukti reikia taip ilgai, jog Vladimiras ir Estragonas galiausiai pamiršta, ko ir kodėl laukia. Belaukdami išganymo, jie supranta, kad nežino nei dėl ko nori būti išganyti, nei kas tas išganytojas, nei kaip atrodo tas išganymas. Tačiau tik laukimas ir tampa vienintele spektaklio herojų viltimi gyventi, nors laukimo beprasmybė ir virsta tragikomišku farsu. Spektaklis vyksta neapibrėžtoje, sapną primenančioje erdvėje. Čia laikas neturi „krantų“ – nėra jo pradžios ir pabaigos, neaišku, ar laikas eina pirmyn ar atgal, gal jis sustojęs, o gal sukasi ratu. Šis laiko ir erdvės neapibrėžtumas dar labiau sustiprina laukimo absurdiškumą, tačiau jo dėka žiūrovai patenka į siurrealistinį spektaklio pasaulį, kuriame kartu su jais klaidžioja ir Godo atsakymų laukia Vladimiras ir Estragonas. Režisierius: Paulius Pinigis Dramaturgas: Samuel Bechet Aktoriai: Simonas Lunevičius, Donatas Želvys, Aurimas Bareikis, Osvaldas Tokarevas, Laurynas Luotė Scenografė: Rūta Venskutė Kompozitorius: Kristupas Biržietis Šviesų dailininkas: Justas Bø Asistentė: Elzbieta Girkantaitė

Klaipėdos jaunimo teatras kviečia į premjerinį spektaklį Belaukiant Godo. „Belaukiant Godo“ – Klaipėdos jaunimo teatro spektaklis pagal žymiąją Samuelio Beketo absurdo pjesę. Vienintelis tikrai aiškus dalykas šioje Beketo istorijoje – laukimas. Pagrindiniai herojai Vladimiras ir Estragonas laukia pono Godo, kuriam nori užduoti keletą esminių klausimų ir paprašyti kai ko labai svarbaus. Tačiau laukti reikia taip ilgai, jog Vladimiras ir Estragonas galiausiai pamiršta, ko ir kodėl laukia. Belaukdami išganymo, jie supranta, kad nežino nei dėl ko nori būti išganyti, nei kas tas išganytojas, nei kaip atrodo tas išganymas. Tačiau tik laukimas ir tampa vienintele spektaklio herojų viltimi gyventi, nors laukimo beprasmybė ir virsta tragikomišku farsu. Spektaklis vyksta neapibrėžtoje, sapną primenančioje erdvėje. Čia laikas neturi „krantų“ – nėra jo pradžios ir pabaigos, neaišku, ar laikas eina pirmyn ar atgal, gal jis sustojęs, o gal sukasi ratu. Šis laiko ir erdvės neapibrėžtumas dar labiau sustiprina laukimo absurdiškumą, tačiau jo dėka žiūrovai patenka į siurrealistinį spektaklio pasaulį, kuriame kartu su jais klaidžioja ir Godo atsakymų laukia Vladimiras ir Estragonas. Režisierius: Paulius Pinigis Dramaturgas: Samuel Bechet Aktoriai: Simonas Lunevičius, Donatas Želvys, Aurimas Bareikis, Osvaldas Tokarevas, Laurynas Luotė Scenografė: Rūta Venskutė Kompozitorius: Kristupas Biržietis Šviesų dailininkas: Justas Bø Asistentė: Elzbieta Girkantaitė

Klaipėdos jaunimo teatro spektaklyje visai šeimai „Vieno kiemo istorija“ susipažinsite su paslaptingais, išradingais ir, be abejo, juokingais personažais – Kiemūnais. Pirmą kartą apie juos girdite? Žinoma! Juk Kiemūnų rasė slapta, o už teatro sienų vykstančiame gyvenime jų negalime nei pamatyti, nei pajusti, nei išgirsti. Tad kas tie Kiemūnai? Kiemo enciklopedijoje rašoma: Kiemūnai (liet. kiemo gyvūnai) – tai nematomi vaikų žaidimų aikštelių gyventojai, kurių tikslas vienas – suteikti kieme žaidžiančiam vaikui geriausius įspūdžius ir smagiausias patirtis. Kiemūnai paplitę visame pasaulyje, dažniausiai randami įvairaus tipo ir dydžio kiemuose, jei šalia yra gyvenančių vaikų. Jums vis dar atrodo, kad nesate su Kiemūnais susidūręs? Tada bent trumpam prisiminkite, kas vyksta kieme: vaikai išsisupa greičiau, nei leidžia jų baimė, saugiai nukrenta iš aukščiau nei leidžia logika ir nusibodus vienam žaidimui tuoj pat sugalvoja kitą. Už šias kiemo malones turėtume dėkoti Kiemūnams! Tik nematomų kiemo saugotojų dėka vaikas žaidimų aikštelėje saugiai, drąsiai ir pakankamai purvinai išgyvena visus kiemo nuotykius ir išmoksta susipažinti su kitais kiemo lankytojais. Spektaklis „Vieno kiemo istorija“ suteikia galimybę pirmą kartą savo akimis pamatyti paslaptingą ir žaismingą Kiemūnų pasaulį ir verčia susimąstyti: gal verta dažniau išeiti į lauką ir apsilankyti kieme? Kūrybinė komanda, aktoriai – Laima Akstinaitė, Rugilė Latvėnaitė, Ieva Pakštytė, Paulius Pinigis, Donatas Stakėnas, Evelina Šimelionė, Donatas Želvys. Dramaturgė – Ieva Pakštytė Kompozitorius – Lukas Feser Šviesų dailininkas – Povilas Apulis Scenografijos konsultantė Angelina Furmaniuk – Savickienė Kostiumų dizainerė - Rūta Venskutė Spektaklis rekomenduojamas žiūrovams nuo 7 metų.

Kontroversiškas, intriguojantis ir pilnas sales prikviečiantis spektaklis "Kreicerio Sonata". Pradėkite metus su vienu iš naujausių ir puikiausiai parduodamu Klaipėdos jaunimo teatro spektakliu. Nors Tolstojaus darbai skaičiuoja šimtą metų, klasikinės temos išlieka aktualios ir šiandien. Klasikinis ir kartu labai modernus Klaipėdos jaunimo teatro kūrinys kviečia pasinerti į šeimos santykių, lyčių lygybės, meilės, aistros ir smurto pasaulį. Pilnas aprašymas: Inscenizacija pagal Levo Tolstojaus apysaką „Kreicerio sonata“ Vieni Levo Tolstojaus apysaką „Kreicerio sonata“ laiko geriausiu jo kūriniu, kiti priešingai, prieštarauja jo ten išsakytoms mintims. Skandalingame kūrinyje susipina aistringa meilė, pavydas bei visuomenės kritika. Traukinyje užsimezga pokalbis apie meilę, moterų padėtį, kylančius konfliktus šeimoje ir smurtą. Ilgai tylėjęs pakeleivis atsiveria apie savo nelaimingą santuoką. Jis vedė daug jaunesnę moterį, pakerėjusią jį savo jaunystės grožiu ir nekaltumu. Jiems gimė penki vaikai. Tačiau vyras nusivylęs meile ir santuoka, kadangi poros santykiuose daug rietenų, ginčų ir nesantaikos. Prisipažįsta, kad apimtas pavydo ir neapykantos dėl žmonos artimo bendravimo ir muzikavimo su smuikininku, ją nužudo. Savo žmoną nužudžiusio vyro išpažintį pasakoja rusų literatūros klasikas, rašytojas Levas Tolstojus apysakoje „Kreicerio sonata“. Balansuodamas tarp feminizmo ir neapykantos moterims, rašytojas paliečia ne vieną aktualią temą: šeimos santykiai, lyčių lygybė, meilė, aistra ir smurtas. Publikuota apysaka dėl išdėstomų minčių apie santuoką ir šeimos vertybes sukėlė tarptautinį skandalą – buvo uždrausta tiek Rusijoje, tiek JAV. „Kreicerio sonata“, žvelgianti į žmonių tarpusavio santykius, meilę, seksą, pavydą, paranoją, atgimsta Klaipėdos jaunimo teatro scenoje. Istorija vaizduoja konfliktą tarp seksualinio potraukio ir moralinių suvaržymų, iškelia klausimus, kurie dažnai nutylimi, į kuriuos nenorima ar negalima atsakyti. Inscenizacijos autorius/Režisierius: Valentinas Masalskis Aktoriai: Simonas Lunevičius, Vaiva Kvedaravičiūtė Scenografė: Renata Valčik Spektaklio konsultantas – šviesų dailininkas Julius Kuršis Trukmė: 1 val. 20 min. https://www.facebook.com/events/1180172442590238

PRISTATOME MUZIKINĮ SPEKTAKLĮ KŪDIKIAMS „ČIA TU? ČIA AŠ!“. TAI SPEKTAKLIS PATIEMS MAŽIAUSIEMS!

PRISTATOME MUZIKINĮ SPEKTAKLĮ KŪDIKIAMS „ČIA TU? ČIA AŠ!“. TAI SPEKTAKLIS PATIEMS MAŽIAUSIEMS!

Vieno veiksmo pjesė „Kontrabosas“ – tai paralelė į mūsų pačių kasdienybę. Dabartinė garbėtroškų ir narcizų visuomenė kasdien mokosi tą pačią pamoką kaip ir P. Süskind dramos herojus – pervertinus savo galimybes, lieka protestuoti prieš tavo talento nepastebėjusi pasaulį ir jo nekęsti. Arba galų gale suvokti, kad esi tik vienas didelio orkestro instrumentas, greičiausiai net ne kontrabosas, o barškutis. Šis Klaipėdos jaunimo teatro spektaklis – tai tragikomiškas savimi, muzika ir pasauliu nusivylusio kontrabosisto monologas. Jame žiūrovui atskleidžiama mažo žmogaus drama – kaip susitaikyti su tuo, kad niekada neatliksi solo partijos, kad niekada nestovėsi pirmoje eilėje, kad savo paties gyvenime esi tik antraeilis veikėjas. Dramaturgas: Patrick Süskind Režisierius: Valentinas Masalskis Scenografas: Renata Valčik Vaidina: Donatas Želvys Trukmė: 1 val.

Klaipėdos jaunimo teatras kviečia į premjerinį spektaklį Belaukiant Godo. „Belaukiant Godo“ – Klaipėdos jaunimo teatro spektaklis pagal žymiąją Samuelio Beketo absurdo pjesę. Vienintelis tikrai aiškus dalykas šioje Beketo istorijoje – laukimas. Pagrindiniai herojai Vladimiras ir Estragonas laukia pono Godo, kuriam nori užduoti keletą esminių klausimų ir paprašyti kai ko labai svarbaus. Tačiau laukti reikia taip ilgai, jog Vladimiras ir Estragonas galiausiai pamiršta, ko ir kodėl laukia. Belaukdami išganymo, jie supranta, kad nežino nei dėl ko nori būti išganyti, nei kas tas išganytojas, nei kaip atrodo tas išganymas. Tačiau tik laukimas ir tampa vienintele spektaklio herojų viltimi gyventi, nors laukimo beprasmybė ir virsta tragikomišku farsu. Spektaklis vyksta neapibrėžtoje, sapną primenančioje erdvėje. Čia laikas neturi „krantų“ – nėra jo pradžios ir pabaigos, neaišku, ar laikas eina pirmyn ar atgal, gal jis sustojęs, o gal sukasi ratu. Šis laiko ir erdvės neapibrėžtumas dar labiau sustiprina laukimo absurdiškumą, tačiau jo dėka žiūrovai patenka į siurrealistinį spektaklio pasaulį, kuriame kartu su jais klaidžioja ir Godo atsakymų laukia Vladimiras ir Estragonas. Režisierius: Paulius Pinigis Dramaturgas: Samuel Bechet Aktoriai: Simonas Lunevičius, Donatas Želvys, Aurimas Bareikis, Osvaldas Tokarevas, Laurynas Luotė Scenografė: Rūta Venskutė Kompozitorius: Kristupas Biržietis Šviesų dailininkas: Justas Bø Asistentė: Elzbieta Girkantaitė

Spektaklis žvelgia į jauno žmogaus padėtį Lietuvoje ir siekia be skundų, pykčių ar neapykantos atskleisti jo būseną šalyje, kurioje ekonomika neretai užima svarbesnę vietą nei kultūra, moralė, etika ir žmogaus teisės. R.E.M. (ang. rapid eye movement, liet. „greitas, trūkčiojantis žmogaus akių judėjimas miego metu“) – tai miego fazė, kurios metu miegančiojo kvėpavimas sutankėja, tampa nereguliarus, akys po vokais pradeda neritmingai judėti, o raumenys atsipalaiduoja ir trūkčioja. Šis paradoksinis miegas savotiškai primena jauno žmogaus, kasdien savimi perkošiančio didžiulį informacijos srautą, jauseną šiandienos Lietuvoje. Pagrindinė spektaklio veikėja – jauna klaipėdietė mergina, bandanti pati sau atsakyti į daugybę egzistencinių klausimų, kurie virsta komiškomis, vidinio dramatizmo kupinomis situacijomis, idėjomis ir personažais, sutinkančiais vienas kitą absurdo ir juodojo humoro kupinoje spalvingoje, dinamiškoje fantasmagorijoje. Spektaklio dramaturginį pagrindą sudaro originalios antikinės, baltų kraštų, Šiaurės Amerikos čiabuvių mitų bei legendų interpretacijos, spektaklio autorių sapnai ir vaikystės prisiminimai. *** Spektaklis „R.E.M.“ tai jau ketvirtasis kino ir teatro režisieriaus Jono Tertelio autorinis darbas profesionalioje scenoje ir debiutas Klaipėdos jaunimo teatre. Ankstesni J. Tertelio darbai teatre: teatro projektas „YesMoonCan“ (Menų spaustuvė, 2014), „Auksiniu scenos kryžiumi“ apdovanotas spektaklis vaikams „Kaulinis senis ant geležinio kalno“ (Lietuvos nacionalinis dramos teatras, 2016) ir spektaklis pagal Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų ir visaginiečių pasakojimus „Žalia pievelė“ (LNDT, 2017). Kaip video menininkas, J. Tertelis yra sėkmingai bendradarbiavęs su tokiais teatro režisieriais kaip Vidas Bareikis, Agnius Jankevičius, Olga Lapina ir kt. – todėl video šiame spektaklyje tikrai nebus. Režisierius: Jonas Tertelis Scenografė: Paulė Bocullaitė Kostiumų dailininkė: Inga Skripka Šviesų dailininkas: Julius Kuršis Dramaturgas: Andrius Jevsejevas Vaidina: Laima Akstinaitė, Justina Burakaitė, Simas Lunevičius, Ieva Pakštytė, Asta Zacharovaitė Trukmė: 1 val. 20 min. Premjera: 2017 m. rugsėjo 9 d. Amžiaus cenzas: N-16 Spektaklio metu scenoje naudojami tabako gaminiai.

Amžiaus cenzas (N-16) Klaipėdos jaunimo teatras | Žiurkiagalviai O ką darytum tu, jei tave kaltintų žmogžudyste? Dramatugas - Natacha De Poncharra Kūrybinė komanda - Valentinas Masalskis, Donatas Želvys, Paulius Pinigis, Laima Akstinaitė, Scenografė - Paulė Bocullaitė Šviesų dailininkas - Artūras Lepiochinas Vertėja - Akvilė Melkūnaitė Aktoriai - Donatas Želvys, Paulius Pinigis, Laima Akstinaitė, Evelina Šimelionė Aprašymas: Ši istorija - tai žaisminga metafora apie atstūmimą ir kitoniškumą. Žefis ir Žefas – broliai dvyniai nuo gimimo ir nuo likimo, gimę su žiurkių galvomis, kurias visada turėjo slėpti po kapišonais. Įvairūs jų bandymai rasti sau vietą žmonių bendruomenėje baigiasi nesėkmingai. Tai žmonės, nublokšti į socialinį užribį, kuris taip pat yra visuomejės sudedamoji dalis. Žefis ir Žefas kelia klausimus, bandydami suprasti ir išsiaiškinti, ką jie padarė ne taip, kodėl jie yra kitokie ir ar jie iš tiesų kitokie? Kodėl pasaulis jų nepriima? Jų pasakojama istorija pateikiama kaip liudijimas ar prisipažinimas, kur patys žiūrovai nusprendžia, kas šioje situacijoje yra kaltas.

Edukacinis spektaklis vaikams nuo 5 metų arba šiukšlių odisėja. Edukacinis spektaklis vaikams Ekologija tampa neatskiriama mūsų kasdienybės ir mąstymo dalimi, o KJT spektaklyje „OPA! (Operacija: perdirbtas aš!)” ekologinės idėjos žengia ir į teatro vaikams sceną. Edukacinio spektaklio vaikams veiksmas sukasi aplink penkias niekam nebereikalingas šiukšles – Bateriją, Maišelį, Žurnalą, Stiklainį ir Citriną. Nors visos jos išmestos, kas šiukšlyne, kas prie upės, kas miške, tačiau šiukšlės jaučia, kad jų gyvenimas dar turi tęsinį. Naivios, tačiau ryžtingos šiukšlės spektaklyje „OPA! (Operacija:perdirbtas aš!)” leidžiasi ieškoti savo lemties - nežinia, ar joms pavyks rasti tai, ko kiekviena ieško, kokius išbandymus visoms teks patirti ir kas laukia jų kelio pabaigoje. Klaipėdos jaunimo teatro aktoriai ne tik siekia supažindinti žiūrovus su žaismingais personažais, bet ir spektaklyje nagrinėja ekologijos ir rūšiavimo temas. Ar tikrai viskas, ką mes nerūpestingai išmetame, jau nebeturi jokios vertės? Ar išmetame ten, kur reikia? Ar žinome kokią įtaką paprasta šiukšlė turi aplinkai ir mums patiems? Spektaklio kūrėjai kartu su žiūrovais bandys rasti atsakymus į šiuos ir kitus klausimus. Žaisminga spektaklio vaidybinė ir muzikinė forma – būdas tai padaryti, o nuotaikingi šiukšlių personažai – tai mūsų bendražygiai šioje operacijoje. Kūrėjai: Vaiva Kvedaravičiūtė, Rugilė Latvėnaitė, Simonas Lunevičius, Ieva Pakštytė, Donatas Stakėnas. Šviesų dailininkas: Edvardas Vaitkus Garso režisierius: Laurynas Milinis Trukmė: 50 min. Spektaklio rėmėjas: Vita Baltic International Premjera: 2017 m. balandžio 13 d. Vėluojantys asmenys į spektaklį nebus įleidžiami!

Vieno veiksmo pjesė „Kontrabosas“ – tai paralelė į mūsų pačių kasdienybę. Dabartinė garbėtroškų ir narcizų visuomenė kasdien mokosi tą pačią pamoką kaip ir P. Süskind dramos herojus – pervertinus savo galimybes, lieka protestuoti prieš tavo talento nepastebėjusi pasaulį ir jo nekęsti. Arba galų gale suvokti, kad esi tik vienas didelio orkestro instrumentas, greičiausiai net ne kontrabosas, o barškutis. Šis Klaipėdos jaunimo teatro spektaklis – tai tragikomiškas savimi, muzika ir pasauliu nusivylusio kontrabosisto monologas. Jame žiūrovui atskleidžiama mažo žmogaus drama – kaip susitaikyti su tuo, kad niekada neatliksi solo partijos, kad niekada nestovėsi pirmoje eilėje, kad savo paties gyvenime esi tik antraeilis veikėjas. Dramaturgas: Patrick Süskind Režisierius: Valentinas Masalskis Scenografas: Renata Valčik Vaidina: Donatas Želvys Trukmė: 1 val.

Klaipėdos jaunimo teatro spektaklyje visai šeimai „Vieno kiemo istorija“ susipažinsite su paslaptingais, išradingais ir, be abejo, juokingais personažais – Kiemūnais. Pirmą kartą apie juos girdite? Žinoma! Juk Kiemūnų rasė slapta, o už teatro sienų vykstančiame gyvenime jų negalime nei pamatyti, nei pajusti, nei išgirsti. Tad kas tie Kiemūnai? Kiemo enciklopedijoje rašoma: Kiemūnai (liet. kiemo gyvūnai) – tai nematomi vaikų žaidimų aikštelių gyventojai, kurių tikslas vienas – suteikti kieme žaidžiančiam vaikui geriausius įspūdžius ir smagiausias patirtis. Kiemūnai paplitę visame pasaulyje, dažniausiai randami įvairaus tipo ir dydžio kiemuose, jei šalia yra gyvenančių vaikų. Jums vis dar atrodo, kad nesate su Kiemūnais susidūręs? Tada bent trumpam prisiminkite, kas vyksta kieme: vaikai išsisupa greičiau, nei leidžia jų baimė, saugiai nukrenta iš aukščiau nei leidžia logika ir nusibodus vienam žaidimui tuoj pat sugalvoja kitą. Už šias kiemo malones turėtume dėkoti Kiemūnams! Tik nematomų kiemo saugotojų dėka vaikas žaidimų aikštelėje saugiai, drąsiai ir pakankamai purvinai išgyvena visus kiemo nuotykius ir išmoksta susipažinti su kitais kiemo lankytojais. Spektaklis „Vieno kiemo istorija“ suteikia galimybę pirmą kartą savo akimis pamatyti paslaptingą ir žaismingą Kiemūnų pasaulį ir verčia susimąstyti: gal verta dažniau išeiti į lauką ir apsilankyti kieme? Kūrybinė komanda, aktoriai – Laima Akstinaitė, Rugilė Latvėnaitė, Ieva Pakštytė, Paulius Pinigis, Donatas Stakėnas, Evelina Šimelionė, Donatas Želvys. Dramaturgė – Ieva Pakštytė Kompozitorius – Lukas Feser Šviesų dailininkas – Povilas Apulis Scenografijos konsultantė Angelina Furmaniuk – Savickienė Kostiumų dizainerė - Rūta Venskutė Spektaklis rekomenduojamas žiūrovams nuo 7 metų.