Spektakliai šioje vietojėje

Kontroversiškas, intriguojantis ir pilnas sales prikviečiantis spektaklis „Kreicerio Sonata“. Nors Tolstojaus darbai skaičiuoja šimtą metų, klasikinės temos išlieka aktualios ir šiandien. Klasikinis ir kartu labai modernus Klaipėdos jaunimo teatro kūrinys kviečia pasinerti į šeimos santykių, lyčių lygybės, meilės, aistros ir smurto pasaulį. Vieni Levo Tolstojaus apysaką „Kreicerio sonata“ laiko geriausiu jo kūriniu, kiti priešingai, prieštarauja jo ten išsakytoms mintims. Skandalingame kūrinyje susipina aistringa meilė, pavydas bei visuomenės kritika. Traukinyje užsimezga pokalbis apie meilę, moterų padėtį, kylančius konfliktus šeimoje ir smurtą. Ilgai tylėjęs pakeleivis atsiveria apie savo nelaimingą santuoką. Jis vedė daug jaunesnę moterį, pakerėjusią jį savo jaunystės grožiu ir nekaltumu. Jiems gimė penki vaikai. Tačiau vyras nusivylęs meile ir santuoka, kadangi poros santykiuose daug rietenų, ginčų ir nesantaikos. Prisipažįsta, kad apimtas pavydo ir neapykantos dėl žmonos artimo bendravimo ir muzikavimo su smuikininku, ją nužudo. Savo žmoną nužudžiusio vyro išpažintį pasakoja rusų literatūros klasikas, rašytojas Levas Tolstojus apysakoje „Kreicerio sonata“. Balansuodamas tarp feminizmo ir neapykantos moterims, rašytojas paliečia ne vieną aktualią temą: šeimos santykiai, lyčių lygybė, meilė, aistra ir smurtas. Publikuota apysaka dėl išdėstomų minčių apie santuoką ir šeimos vertybes sukėlė tarptautinį skandalą – buvo uždrausta tiek Rusijoje, tiek JAV. „Kreicerio sonata“, žvelgianti į žmonių tarpusavio santykius, meilę, seksą, pavydą, paranoją, atgimsta Klaipėdos jaunimo teatro scenoje. Istorija vaizduoja konfliktą tarp seksualinio potraukio ir moralinių suvaržymų, iškelia klausimus, kurie dažnai nutylimi, į kuriuos nenorima ar negalima atsakyti. Inscenizacijos autorius/Režisierius: Valentinas Masalskis Aktoriai: Simonas Lunevičius, Vaiva Kvedaravičiūtė Scenografė: Renata Valčik Spektaklio konsultantas – šviesų dailininkas Julius Kuršis Trukmė: 1 val. 20 min.

Kartais jautiesi negraži, kartais pasimetusi, kartais tampi tokia didelė, kad tavo ego netelpa kambaryje ir lubos tau per žemos, o sienos per arti. Kartais tu bėgi į save, bet tik nubėgusi pusę kelio supranti, kad bėgai – nuo savęs. Sustojusi tarp visų draugų, tėvų, giminių, vaikų, kolegų ir visuomenės lūkesčių atsisuki į save su klausimu: „kiek manęs yra manyje?“ Kiek galingos ir gražios telpa manyje? „Graži ir ta galinga” kviečia jus į naują programą „Mimozos ir sirenos” * pasitikti naują etapą kartu. Savo nerimą paleisime būgnų ritmu, kad vėl iš naujo sutiktume save - žavias, galingas ir laimingas, net jei kartais ir pasiklydusias, bet vis grįžtančias į save! * Mimoza – augalas, pasižymintis jautrumu, ypač išoriniam dirginimui. Mimozos žiedas pražysta žiemos pabaigoje ir reprezentuoja saulę, žymi virsmą, todėl laikomas džiaugsmo, pergalingo gyvenimo simboliu. Taip pat siejamas su slapta meile bei jautrumo temomis (kaip gedulo gestas). * Mimoza – šampanas ir apelsinų sultys aukštoje taurėje, elegantiškas kokteilis, skirtas šventiniams pusryčiams, atsipalaidavimui ir malonumui. * Sirena – mitinė būtybė, savo daina viliojusi plaukti į salas. Deja, gražių balsų vilionės dažnai pasibaigdavo sudaužytais laivais.

Kūrybinė komanda: aktorės Vaiva Kvedaravičiūtė, Rugilė Latvėnaitė, Ieva Pakštytė, Asta Zacharovaitė, Marija Žemaitytė, dramaturgė Birutė Kapustinskaitė, scenografė Rūta Venskutė, šviesų dailininkas Julius Kuršis, garso režisierius Kipras Dominas

Rekomenduojama nuo 14 m.

Renginio metu prašome nefotografuoti ir nefilmuoti.

Klaipėdos jaunimo teatro ir režisieriaus Kirilo Glušajevo, vienintelio Lietuvoje profesionalaus improvizacijos teatro „Kitas kampas“ meno vadovo bendras kūrybinis darbas – spektaklis „GYVENIMAS DAR PRIEŠ AKIS“.  Spektaklio dėmesio centre – šešiolikmečių kelias į trisdešimtmetį, paauglių į suaugusius žmones: kokius psichologinius, fiziologinius, socialinius pokyčius šiame etape išgyvena žmogus ir kokią įtaką suaugusiam žmogui daro jo paauglys aš. Kada ir nuo ko prasideda paauglystė? Kada ir kodėl ji baigiasi? Ar 18-os sulaukęs žmogus jau yra suaugęs? O kada bus suaaugęs? Ką daryti, jei esi suaugęs 13-os, o ką, jei savarankišku nesijauti nei sulaukęs 18-os, nei 30-ies? Ilgalaikio ir intensyvaus kūrybinio proceso metu spektaklio kūrėjai kalbino keliasdešimt įvairaus amžiaus žmonių ir ieškojo atsakymų į klausimą, kaip visi mes ir kiekvienas atskirai žengiame į ir iš paauglystės. Surinktuose interviu pasikartojančios temos originalioje spektaklio dramaturgijoje bus sujungtos su išskirtiniais kalbintų žmonių ir pačių aktorių gyvenimo momentais. Iš keliasdešimties žmonių sulipdyti 6 skirtingi personažai susitiks spektaklio erdvėje tam, kad dar kartą pabūtų savo paauglystėje, o gal iš jos pagaliau išžengtų. Iš pirmo žvilgsnio skirtingos Klaipėdos jaunimo teatro aktorių ir improvizacijos meistro K. Glušajevo teatrinės mokyklos pastatymo „Gyvenimas dar prieš akis” kūrybiniame procese atsiskleidžia naujomis perspektyvomis. Spektaklyje kūrėjai siekia atvirai mąstyti apie laiką, kurį kiekvienas patiriame: kartais naiviai ir šviesiai, kartais tamsiai ir maištingai, o kartais tiesiog aklai.

Režisierius – Kirilas Glušajevas

Aktoriai – Ieva Pakštytė, Donatas Stakėnas, Rugilė Latvėnaitė, Marija Žemaitytė, Evelina Šimelionė, Asta Zacharovaitė.

Kompozitorė – Inga Šepetkaitė Asistentė – Elzbieta Girkantaitė Amžiaus cenzas (N-14)

„Belaukiant Godo“ – Klaipėdos jaunimo teatro spektaklis pagal žymiąją Samuelio Beketo absurdo pjesę. Vienintelis tikrai aiškus dalykas šioje Beketo istorijoje – laukimas. Pagrindiniai herojai Vladimiras ir Estragonas laukia pono Godo, kuriam nori užduoti keletą esminių klausimų ir paprašyti kai ko labai svarbaus. Tačiau laukti reikia taip ilgai, jog Vladimiras ir Estragonas galiausiai pamiršta, ko ir kodėl laukia. Belaukdami išganymo, jie supranta, kad nežino nei dėl ko nori būti išganyti, nei kas tas išganytojas, nei kaip atrodo tas išganymas. Tačiau tik laukimas ir tampa vienintele spektaklio herojų viltimi gyventi, nors laukimo beprasmybė ir virsta tragikomišku farsu. Spektaklis vyksta neapibrėžtoje, sapną primenančioje erdvėje. Čia laikas neturi „krantų“ – nėra jo pradžios ir pabaigos, neaišku, ar laikas eina pirmyn ar atgal, gal jis sustojęs, o gal sukasi ratu. Šis laiko ir erdvės neapibrėžtumas dar labiau sustiprina laukimo absurdiškumą, tačiau jo dėka žiūrovai patenka į siurrealistinį spektaklio pasaulį, kuriame kartu su jais klaidžioja ir Godo atsakymų laukia Vladimiras ir Estragonas. Režisierius: Paulius Pinigis Dramaturgas: Samuel Beckett Aktoriai: Simonas Lunevičius, Donatas Želvys, Aurimas Bareikis, Osvaldas Tokarevas, Laurynas Luotė Scenografė: Rūta Venskutė Kompozitorius: Kristupas Biržietis Šviesų dailininkas: Justas Bø Asistentė: Elzbieta Girkantaitė

Klaipėdos jaunimo teatro spektaklyje visai šeimai „Vieno kiemo istorija“ susipažinsite su paslaptingais, išradingais ir, be abejo, juokingais personažais – Kiemūnais. Pirmą kartą apie juos girdite? Žinoma! Juk Kiemūnų rasė slapta, o už teatro sienų vykstančiame gyvenime jų negalime nei pamatyti, nei pajusti, nei išgirsti. Tad kas tie Kiemūnai? Kiemo enciklopedijoje rašoma: Kiemūnai (liet. kiemo gyvūnai) – tai nematomi vaikų žaidimų aikštelių gyventojai, kurių tikslas vienas – suteikti kieme žaidžiančiam vaikui geriausius įspūdžius ir smagiausias patirtis. Kiemūnai paplitę visame pasaulyje, dažniausiai randami įvairaus tipo ir dydžio kiemuose, jei šalia yra gyvenančių vaikų. Jums vis dar atrodo, kad nesate su Kiemūnais susidūręs? Tada bent trumpam prisiminkite, kas vyksta kieme: vaikai išsisupa greičiau, nei leidžia jų baimė, saugiai nukrenta iš aukščiau nei leidžia logika ir nusibodus vienam žaidimui tuoj pat sugalvoja kitą. Už šias kiemo malones turėtume dėkoti Kiemūnams! Tik nematomų kiemo saugotojų dėka vaikas žaidimų aikštelėje saugiai, drąsiai ir pakankamai purvinai išgyvena visus kiemo nuotykius ir išmoksta susipažinti su kitais kiemo lankytojais. Spektaklis „Vieno kiemo istorija“ suteikia galimybę pirmą kartą savo akimis pamatyti paslaptingą ir žaismingą Kiemūnų pasaulį ir verčia susimąstyti: gal verta dažniau išeiti į lauką ir apsilankyti kieme? Kūrybinė komanda, aktoriai – Laima Akstinaitė, Rugilė Latvėnaitė, Ieva Pakštytė, Paulius Pinigis, Donatas Stakėnas, Evelina Šimelionė, Donatas Želvys. Dramaturgė – Ieva Pakštytė Kompozitorius – Lukas Feser Šviesų dailininkas – Povilas Apulis Scenografijos konsultantė Angelina Furmaniuk – Savickienė Kostiumų dizainerė - Rūta Venskutė Spektaklis rekomenduojamas žiūrovams nuo 7 metų.

Tikri, tikrais faktais paremti ir išgalvoti pasakojimai GRAŽI IR TA GALINGA spektaklio-koncerto LIETUVOS MOTERYS žiūrovus nukels ne tik į skirtingus istorinius laikotarpius, bet ir į skirtingus moters gyvenimo tarpsnius, suskambančius skirtingais muzikos stiliais. Nuoširdų susijaudinimą keis juokingos istorijos, o jas – arši ironija. Bus pasakyta tai, ko negalima sakyti ir pasijuokta iš to, kas nebūtinai juokinga. Kad sužydėjusios žibutės papuoštų išdidžias moterų, vyrų ir visų įsitaisiusių tarpe, galvas. Kūrybinė komanda: Aktorės: Vaiva Kvedaravičiūtė, Rugilė Latvėnaitė, Ieva Pakštytė, Asta Zacharovaitė, Marija Žemaitytė Dramaturgijos asistentė: Kristina Steiblytė Kostiumų dailininkė: Rūta Lendraitytė Šviesų dailininkas: Julius Kuršis Garso režisierius: Laurynas Milinis

Edukacinis spektaklis vaikams nuo 5 metų arba šiukšlių odisėja. Edukacinis spektaklis vaikams Ekologija tampa neatskiriama mūsų kasdienybės ir mąstymo dalimi, o KJT spektaklyje „OPA! (Operacija: perdirbtas aš!)” ekologinės idėjos žengia ir į teatro vaikams sceną. Edukacinio spektaklio vaikams veiksmas sukasi aplink penkias niekam nebereikalingas šiukšles – Bateriją, Maišelį, Žurnalą, Stiklainį ir Citriną. Nors visos jos išmestos, kas šiukšlyne, kas prie upės, kas miške, tačiau šiukšlės jaučia, kad jų gyvenimas dar turi tęsinį. Naivios, tačiau ryžtingos šiukšlės spektaklyje „OPA! (Operacija:perdirbtas aš!)” leidžiasi ieškoti savo lemties - nežinia, ar joms pavyks rasti tai, ko kiekviena ieško, kokius išbandymus visoms teks patirti ir kas laukia jų kelio pabaigoje. Klaipėdos jaunimo teatro aktoriai ne tik siekia supažindinti žiūrovus su žaismingais personažais, bet ir spektaklyje nagrinėja ekologijos ir rūšiavimo temas. Ar tikrai viskas, ką mes nerūpestingai išmetame, jau nebeturi jokios vertės? Ar išmetame ten, kur reikia? Ar žinome kokią įtaką paprasta šiukšlė turi aplinkai ir mums patiems? Spektaklio kūrėjai kartu su žiūrovais bandys rasti atsakymus į šiuos ir kitus klausimus. Žaisminga spektaklio vaidybinė ir muzikinė forma – būdas tai padaryti, o nuotaikingi šiukšlių personažai – tai mūsų bendražygiai šioje operacijoje. Kūrėjai: Vaiva Kvedaravičiūtė, Rugilė Latvėnaitė, Simonas Lunevičius, Ieva Pakštytė, Donatas Stakėnas. Šviesų dailininkas: Edvardas Vaitkus Garso režisierius: Laurynas Milinis Trukmė: 50 min. Spektaklio rėmėjas: Vita Baltic International Premjera: 2017 m. balandžio 13 d. Vėluojantys asmenys į spektaklį nebus įleidžiami!

Klaipėdos jaunimo teatro ir režisieriaus Kirilo Glušajevo, vienintelio Lietuvoje profesionalaus improvizacijos teatro „Kitas kampas“ meno vadovo bendras kūrybinis darbas – spektaklis „GYVENIMAS DAR PRIEŠ AKIS“.  Spektaklio dėmesio centre – šešiolikmečių kelias į trisdešimtmetį, paauglių į suaugusius žmones: kokius psichologinius, fiziologinius, socialinius pokyčius šiame etape išgyvena žmogus ir kokią įtaką suaugusiam žmogui daro jo paauglys aš. Kada ir nuo ko prasideda paauglystė? Kada ir kodėl ji baigiasi? Ar 18-os sulaukęs žmogus jau yra suaugęs? O kada bus suaaugęs? Ką daryti, jei esi suaugęs 13-os, o ką, jei savarankišku nesijauti nei sulaukęs 18-os, nei 30-ies? Ilgalaikio ir intensyvaus kūrybinio proceso metu spektaklio kūrėjai kalbino keliasdešimt įvairaus amžiaus žmonių ir ieškojo atsakymų į klausimą, kaip visi mes ir kiekvienas atskirai žengiame į ir iš paauglystės. Surinktuose interviu pasikartojančios temos originalioje spektaklio dramaturgijoje bus sujungtos su išskirtiniais kalbintų žmonių ir pačių aktorių gyvenimo momentais. Iš keliasdešimties žmonių sulipdyti 6 skirtingi personažai susitiks spektaklio erdvėje tam, kad dar kartą pabūtų savo paauglystėje, o gal iš jos pagaliau išžengtų. Iš pirmo žvilgsnio skirtingos Klaipėdos jaunimo teatro aktorių ir improvizacijos meistro K. Glušajevo teatrinės mokyklos pastatymo „Gyvenimas dar prieš akis” kūrybiniame procese atsiskleidžia naujomis perspektyvomis. Spektaklyje kūrėjai siekia atvirai mąstyti apie laiką, kurį kiekvienas patiriame: kartais naiviai ir šviesiai, kartais tamsiai ir maištingai, o kartais tiesiog aklai.

Režisierius – Kirilas Glušajevas

Aktoriai – Ieva Pakštytė, Donatas Stakėnas, Rugilė Latvėnaitė, Marija Žemaitytė, Evelina Šimelionė, Asta Zacharovaitė.

Kompozitorė – Inga Šepetkaitė Asistentė – Elzbieta Girkantaitė Amžiaus cenzas (N-14)