Šio organizatoriaus spektakliai

Klaipėdos jaunimo teatro ir režisieriaus Kirilo Glušajevo, vienintelio Lietuvoje profesionalaus improvizacijos teatro „Kitas kampas“ meno vadovo bendras kūrybinis darbas – spektaklis „GYVENIMAS DAR PRIEŠ AKIS“.  Spektaklio dėmesio centre – šešiolikmečių kelias į trisdešimtmetį, paauglių į suaugusius žmones: kokius psichologinius, fiziologinius, socialinius pokyčius šiame etape išgyvena žmogus ir kokią įtaką suaugusiam žmogui daro jo paauglys aš. Kada ir nuo ko prasideda paauglystė? Kada ir kodėl ji baigiasi? Ar 18-os sulaukęs žmogus jau yra suaugęs? O kada bus suaaugęs? Ką daryti, jei esi suaugęs 13-os, o ką, jei savarankišku nesijauti nei sulaukęs 18-os, nei 30-ies? Ilgalaikio ir intensyvaus kūrybinio proceso metu spektaklio kūrėjai kalbino keliasdešimt įvairaus amžiaus žmonių ir ieškojo atsakymų į klausimą, kaip visi mes ir kiekvienas atskirai žengiame į ir iš paauglystės. Surinktuose interviu pasikartojančios temos originalioje spektaklio dramaturgijoje bus sujungtos su išskirtiniais kalbintų žmonių ir pačių aktorių gyvenimo momentais. Iš keliasdešimties žmonių sulipdyti 6 skirtingi personažai susitiks spektaklio erdvėje tam, kad dar kartą pabūtų savo paauglystėje, o gal iš jos pagaliau išžengtų. Iš pirmo žvilgsnio skirtingos Klaipėdos jaunimo teatro aktorių ir improvizacijos meistro K. Glušajevo teatrinės mokyklos pastatymo „Gyvenimas dar prieš akis” kūrybiniame procese atsiskleidžia naujomis perspektyvomis. Spektaklyje kūrėjai siekia atvirai mąstyti apie laiką, kurį kiekvienas patiriame: kartais naiviai ir šviesiai, kartais tamsiai ir maištingai, o kartais tiesiog aklai.

Režisierius – Kirilas Glušajevas

Aktoriai – Ieva Pakštytė, Donatas Stakėnas, Rugilė Latvėnaitė, Marija Žemaitytė, Evelina Šimelionė, Asta Zacharovaitė.

Kompozitorė – Inga Šepetkaitė Asistentė – Elzbieta Girkantaitė Amžiaus cenzas (N-14)

Klaipėdos jaunimo teatro ir režisieriaus Kirilo Glušajevo, vienintelio Lietuvoje profesionalaus improvizacijos teatro „Kitas kampas“ meno vadovo bendras kūrybinis darbas – spektaklis „GYVENIMAS DAR PRIEŠ AKIS“.  Spektaklio dėmesio centre – šešiolikmečių kelias į trisdešimtmetį, paauglių į suaugusius žmones: kokius psichologinius, fiziologinius, socialinius pokyčius šiame etape išgyvena žmogus ir kokią įtaką suaugusiam žmogui daro jo paauglys aš. Kada ir nuo ko prasideda paauglystė? Kada ir kodėl ji baigiasi? Ar 18-os sulaukęs žmogus jau yra suaugęs? O kada bus suaaugęs? Ką daryti, jei esi suaugęs 13-os, o ką, jei savarankišku nesijauti nei sulaukęs 18-os, nei 30-ies? Ilgalaikio ir intensyvaus kūrybinio proceso metu spektaklio kūrėjai kalbino keliasdešimt įvairaus amžiaus žmonių ir ieškojo atsakymų į klausimą, kaip visi mes ir kiekvienas atskirai žengiame į ir iš paauglystės. Surinktuose interviu pasikartojančios temos originalioje spektaklio dramaturgijoje bus sujungtos su išskirtiniais kalbintų žmonių ir pačių aktorių gyvenimo momentais. Iš keliasdešimties žmonių sulipdyti 6 skirtingi personažai susitiks spektaklio erdvėje tam, kad dar kartą pabūtų savo paauglystėje, o gal iš jos pagaliau išžengtų. Iš pirmo žvilgsnio skirtingos Klaipėdos jaunimo teatro aktorių ir improvizacijos meistro K. Glušajevo teatrinės mokyklos pastatymo „Gyvenimas dar prieš akis” kūrybiniame procese atsiskleidžia naujomis perspektyvomis. Spektaklyje kūrėjai siekia atvirai mąstyti apie laiką, kurį kiekvienas patiriame: kartais naiviai ir šviesiai, kartais tamsiai ir maištingai, o kartais tiesiog aklai.

Režisierius – Kirilas Glušajevas

Aktoriai – Ieva Pakštytė, Donatas Stakėnas, Rugilė Latvėnaitė, Marija Žemaitytė, Evelina Šimelionė, Asta Zacharovaitė.

Kompozitorė – Inga Šepetkaitė Asistentė – Elzbieta Girkantaitė Amžiaus cenzas (N-14)

Kontroversiškas, intriguojantis ir pilnas sales prikviečiantis spektaklis „Kreicerio Sonata“. Nors Tolstojaus darbai skaičiuoja šimtą metų, klasikinės temos išlieka aktualios ir šiandien. Klasikinis ir kartu labai modernus Klaipėdos jaunimo teatro kūrinys kviečia pasinerti į šeimos santykių, lyčių lygybės, meilės, aistros ir smurto pasaulį. Vieni Levo Tolstojaus apysaką „Kreicerio sonata“ laiko geriausiu jo kūriniu, kiti priešingai, prieštarauja jo ten išsakytoms mintims. Skandalingame kūrinyje susipina aistringa meilė, pavydas bei visuomenės kritika. Traukinyje užsimezga pokalbis apie meilę, moterų padėtį, kylančius konfliktus šeimoje ir smurtą. Ilgai tylėjęs pakeleivis atsiveria apie savo nelaimingą santuoką. Jis vedė daug jaunesnę moterį, pakerėjusią jį savo jaunystės grožiu ir nekaltumu. Jiems gimė penki vaikai. Tačiau vyras nusivylęs meile ir santuoka, kadangi poros santykiuose daug rietenų, ginčų ir nesantaikos. Prisipažįsta, kad apimtas pavydo ir neapykantos dėl žmonos artimo bendravimo ir muzikavimo su smuikininku, ją nužudo. Savo žmoną nužudžiusio vyro išpažintį pasakoja rusų literatūros klasikas, rašytojas Levas Tolstojus apysakoje „Kreicerio sonata“. Balansuodamas tarp feminizmo ir neapykantos moterims, rašytojas paliečia ne vieną aktualią temą: šeimos santykiai, lyčių lygybė, meilė, aistra ir smurtas. Publikuota apysaka dėl išdėstomų minčių apie santuoką ir šeimos vertybes sukėlė tarptautinį skandalą – buvo uždrausta tiek Rusijoje, tiek JAV. „Kreicerio sonata“, žvelgianti į žmonių tarpusavio santykius, meilę, seksą, pavydą, paranoją, atgimsta Klaipėdos jaunimo teatro scenoje. Istorija vaizduoja konfliktą tarp seksualinio potraukio ir moralinių suvaržymų, iškelia klausimus, kurie dažnai nutylimi, į kuriuos nenorima ar negalima atsakyti. Inscenizacijos autorius/Režisierius: Valentinas Masalskis Aktoriai: Simonas Lunevičius, Vaiva Kvedaravičiūtė Scenografė: Renata Valčik Spektaklio konsultantas – šviesų dailininkas Julius Kuršis Trukmė: 1 val. 20 min.

Klaipėdos jaunimo teatro spektaklyje visai šeimai „Vieno kiemo istorija“ susipažinsite su paslaptingais, išradingais ir, be abejo, juokingais personažais – Kiemūnais. Pirmą kartą apie juos girdite? Žinoma! Juk Kiemūnų rasė slapta, o už teatro sienų vykstančiame gyvenime jų negalime nei pamatyti, nei pajusti, nei išgirsti. Tad kas tie Kiemūnai? Kiemo enciklopedijoje rašoma: Kiemūnai (liet. kiemo gyvūnai) – tai nematomi vaikų žaidimų aikštelių gyventojai, kurių tikslas vienas – suteikti kieme žaidžiančiam vaikui geriausius įspūdžius ir smagiausias patirtis. Kiemūnai paplitę visame pasaulyje, dažniausiai randami įvairaus tipo ir dydžio kiemuose, jei šalia yra gyvenančių vaikų. Jums vis dar atrodo, kad nesate su Kiemūnais susidūręs? Tada bent trumpam prisiminkite, kas vyksta kieme: vaikai išsisupa greičiau, nei leidžia jų baimė, saugiai nukrenta iš aukščiau nei leidžia logika ir nusibodus vienam žaidimui tuoj pat sugalvoja kitą. Už šias kiemo malones turėtume dėkoti Kiemūnams! Tik nematomų kiemo saugotojų dėka vaikas žaidimų aikštelėje saugiai, drąsiai ir pakankamai purvinai išgyvena visus kiemo nuotykius ir išmoksta susipažinti su kitais kiemo lankytojais. Spektaklis „Vieno kiemo istorija“ suteikia galimybę pirmą kartą savo akimis pamatyti paslaptingą ir žaismingą Kiemūnų pasaulį ir verčia susimąstyti: gal verta dažniau išeiti į lauką ir apsilankyti kieme? Kūrybinė komanda, aktoriai – Laima Akstinaitė, Rugilė Latvėnaitė, Ieva Pakštytė, Paulius Pinigis, Donatas Stakėnas, Evelina Šimelionė, Donatas Želvys. Dramaturgė – Ieva Pakštytė Kompozitorius – Lukas Feser Šviesų dailininkas – Povilas Apulis Scenografijos konsultantė Angelina Furmaniuk – Savickienė Kostiumų dizainerė - Rūta Venskutė Spektaklis rekomenduojamas žiūrovams nuo 7 metų.