Šio organizatoriaus spektakliai

Klaipėdos jaunimo teatro ir režisieriaus Kirilo Glušajevo, vienintelio Lietuvoje profesionalaus improvizacijos teatro „Kitas kampas“ meno vadovo bendras kūrybinis darbas – spektaklis „GYVENIMAS DAR PRIEŠ AKIS“.  Spektaklio dėmesio centre – šešiolikmečių kelias į trisdešimtmetį, paauglių į suaugusius žmones: kokius psichologinius, fiziologinius, socialinius pokyčius šiame etape išgyvena žmogus ir kokią įtaką suaugusiam žmogui daro jo paauglys aš. Kada ir nuo ko prasideda paauglystė? Kada ir kodėl ji baigiasi? Ar 18-os sulaukęs žmogus jau yra suaugęs? O kada bus suaaugęs? Ką daryti, jei esi suaugęs 13-os, o ką, jei savarankišku nesijauti nei sulaukęs 18-os, nei 30-ies? Ilgalaikio ir intensyvaus kūrybinio proceso metu spektaklio kūrėjai kalbino keliasdešimt įvairaus amžiaus žmonių ir ieškojo atsakymų į klausimą, kaip visi mes ir kiekvienas atskirai žengiame į ir iš paauglystės. Surinktuose interviu pasikartojančios temos originalioje spektaklio dramaturgijoje bus sujungtos su išskirtiniais kalbintų žmonių ir pačių aktorių gyvenimo momentais. Iš keliasdešimties žmonių sulipdyti 6 skirtingi personažai susitiks spektaklio erdvėje tam, kad dar kartą pabūtų savo paauglystėje, o gal iš jos pagaliau išžengtų. Iš pirmo žvilgsnio skirtingos Klaipėdos jaunimo teatro aktorių ir improvizacijos meistro K. Glušajevo teatrinės mokyklos pastatymo „Gyvenimas dar prieš akis” kūrybiniame procese atsiskleidžia naujomis perspektyvomis. Spektaklyje kūrėjai siekia atvirai mąstyti apie laiką, kurį kiekvienas patiriame: kartais naiviai ir šviesiai, kartais tamsiai ir maištingai, o kartais tiesiog aklai.

Režisierius – Kirilas Glušajevas

Aktoriai – Ieva Pakštytė, Donatas Stakėnas, Rugilė Latvėnaitė, Marija Žemaitytė, Evelina Šimelionė, Asta Zacharovaitė.

Kompozitorė – Inga Šepetkaitė Asistentė – Elzbieta Girkantaitė Amžiaus cenzas (N-14)

Bilietas būtinas tik tėveliams :)

Bilietas būtinas tik tėveliams :)

Vieno veiksmo pjesė „Kontrabosas“ – tai paralelė į mūsų pačių kasdienybę. Dabartinė garbėtroškų ir narcizų visuomenė kasdien mokosi tą pačią pamoką kaip ir P. Süskind dramos herojus – pervertinus savo galimybes, lieka protestuoti prieš tavo talento nepastebėjusi pasaulį ir jo nekęsti. Arba galų gale suvokti, kad esi tik vienas didelio orkestro instrumentas, greičiausiai net ne kontrabosas, o barškutis. Šis Klaipėdos jaunimo teatro spektaklis – tai tragikomiškas savimi, muzika ir pasauliu nusivylusio kontrabosisto monologas. Jame žiūrovui atskleidžiama mažo žmogaus drama – kaip susitaikyti su tuo, kad niekada neatliksi solo partijos, kad niekada nestovėsi pirmoje eilėje, kad savo paties gyvenime esi tik antraeilis veikėjas. Dramaturgas: Patrick Süskind Režisierius: Valentinas Masalskis Scenografas: Renata Valčik Vaidina: Donatas Želvys Trukmė: 1 val.

KLAIPĖDOS JAUNIMO TEATRAS | ŠVYTURYS    

Kartais jautiesi negraži, kartais pasimetusi, kartais tampi tokia didelė, kad tavo ego netelpa kambaryje ir lubos tau per žemos, o sienos per arti. Kartais tu bėgi į save, bet tik nubėgusi pusę kelio supranti, kad bėgai – nuo savęs. Sustojusi tarp visų draugų, tėvų, giminių, vaikų, kolegų ir visuomenės lūkesčių atsisuki į save su klausimu: „kiek manęs yra manyje?“ Kiek galingos ir gražios telpa manyje? „Graži ir ta galinga” kviečia jus į naują programą „Mimozos ir sirenos” * pasitikti naują etapą kartu. Savo nerimą paleisime būgnų ritmu, kad vėl iš naujo sutiktume save - žavias, galingas ir laimingas, net jei kartais ir pasiklydusias, bet vis grįžtančias į save! * Mimoza – augalas, pasižymintis jautrumu, ypač išoriniam dirginimui. Mimozos žiedas pražysta žiemos pabaigoje ir reprezentuoja saulę, žymi virsmą, todėl laikomas džiaugsmo, pergalingo gyvenimo simboliu. Taip pat siejamas su slapta meile bei jautrumo temomis (kaip gedulo gestas). * Mimoza – šampanas ir apelsinų sultys aukštoje taurėje, elegantiškas kokteilis, skirtas šventiniams pusryčiams, atsipalaidavimui ir malonumui. * Sirena – mitinė būtybė, savo daina viliojusi plaukti į salas. Deja, gražių balsų vilionės dažnai pasibaigdavo sudaužytais laivais.

Kūrybinė komanda: aktorės Vaiva Kvedaravičiūtė, Rugilė Latvėnaitė, Ieva Pakštytė, Asta Zacharovaitė, Marija Žemaitytė, dramaturgė Birutė Kapustinskaitė, scenografė Rūta Venskutė, šviesų dailininkas Julius Kuršis, garso režisierius Kipras Dominas

Rekomenduojama nuo 14 m.

Renginio metu prašome nefotografuoti ir nefilmuoti.

Kartais jautiesi negraži, kartais pasimetusi, kartais tampi tokia didelė, kad tavo ego netelpa kambaryje ir lubos tau per žemos, o sienos per arti. Kartais tu bėgi į save, bet tik nubėgusi pusę kelio supranti, kad bėgai – nuo savęs. Sustojusi tarp visų draugų, tėvų, giminių, vaikų, kolegų ir visuomenės lūkesčių atsisuki į save su klausimu: „kiek manęs yra manyje?“ Kiek galingos ir gražios telpa manyje? „Graži ir ta galinga” kviečia jus į naują programą „Mimozos ir sirenos” * pasitikti naują etapą kartu. Savo nerimą paleisime būgnų ritmu, kad vėl iš naujo sutiktume save - žavias, galingas ir laimingas, net jei kartais ir pasiklydusias, bet vis grįžtančias į save! * Mimoza – augalas, pasižymintis jautrumu, ypač išoriniam dirginimui. Mimozos žiedas pražysta žiemos pabaigoje ir reprezentuoja saulę, žymi virsmą, todėl laikomas džiaugsmo, pergalingo gyvenimo simboliu. Taip pat siejamas su slapta meile bei jautrumo temomis (kaip gedulo gestas). * Mimoza – šampanas ir apelsinų sultys aukštoje taurėje, elegantiškas kokteilis, skirtas šventiniams pusryčiams, atsipalaidavimui ir malonumui. * Sirena – mitinė būtybė, savo daina viliojusi plaukti į salas. Deja, gražių balsų vilionės dažnai pasibaigdavo sudaužytais laivais.

Kūrybinė komanda: aktorės Vaiva Kvedaravičiūtė, Rugilė Latvėnaitė, Ieva Pakštytė, Asta Zacharovaitė, Marija Žemaitytė, dramaturgė Birutė Kapustinskaitė, scenografė Rūta Venskutė, šviesų dailininkas Julius Kuršis, garso režisierius Kipras Dominas

Rekomenduojama nuo 14 m.

Renginio metu prašome nefotografuoti ir nefilmuoti.

„Belaukiant Godo“ – Klaipėdos jaunimo teatro spektaklis pagal žymiąją Samuelio Beketo absurdo pjesę. Vienintelis tikrai aiškus dalykas šioje Beketo istorijoje – laukimas. Pagrindiniai herojai Vladimiras ir Estragonas laukia pono Godo, kuriam nori užduoti keletą esminių klausimų ir paprašyti kai ko labai svarbaus. Tačiau laukti reikia taip ilgai, jog Vladimiras ir Estragonas galiausiai pamiršta, ko ir kodėl laukia. Belaukdami išganymo, jie supranta, kad nežino nei dėl ko nori būti išganyti, nei kas tas išganytojas, nei kaip atrodo tas išganymas. Tačiau tik laukimas ir tampa vienintele spektaklio herojų viltimi gyventi, nors laukimo beprasmybė ir virsta tragikomišku farsu. Spektaklis vyksta neapibrėžtoje, sapną primenančioje erdvėje. Čia laikas neturi „krantų“ – nėra jo pradžios ir pabaigos, neaišku, ar laikas eina pirmyn ar atgal, gal jis sustojęs, o gal sukasi ratu. Šis laiko ir erdvės neapibrėžtumas dar labiau sustiprina laukimo absurdiškumą, tačiau jo dėka žiūrovai patenka į siurrealistinį spektaklio pasaulį, kuriame kartu su jais klaidžioja ir Godo atsakymų laukia Vladimiras ir Estragonas. Režisierius: Paulius Pinigis Dramaturgas: Samuel Beckett Aktoriai: Simonas Lunevičius, Donatas Želvys, Aurimas Bareikis, Osvaldas Tokarevas, Laurynas Luotė Scenografė: Rūta Venskutė Kompozitorius: Kristupas Biržietis Šviesų dailininkas: Justas Bø Asistentė: Elzbieta Girkantaitė

Klaipėdos jaunimo teatro spektaklyje visai šeimai „Vieno kiemo istorija“ susipažinsite su paslaptingais, išradingais ir, be abejo, juokingais personažais – Kiemūnais. Pirmą kartą apie juos girdite? Žinoma! Juk Kiemūnų rasė slapta, o už teatro sienų vykstančiame gyvenime jų negalime nei pamatyti, nei pajusti, nei išgirsti. Tad kas tie Kiemūnai? Kiemo enciklopedijoje rašoma: Kiemūnai (liet. kiemo gyvūnai) – tai nematomi vaikų žaidimų aikštelių gyventojai, kurių tikslas vienas – suteikti kieme žaidžiančiam vaikui geriausius įspūdžius ir smagiausias patirtis. Kiemūnai paplitę visame pasaulyje, dažniausiai randami įvairaus tipo ir dydžio kiemuose, jei šalia yra gyvenančių vaikų. Jums vis dar atrodo, kad nesate su Kiemūnais susidūręs? Tada bent trumpam prisiminkite, kas vyksta kieme: vaikai išsisupa greičiau, nei leidžia jų baimė, saugiai nukrenta iš aukščiau nei leidžia logika ir nusibodus vienam žaidimui tuoj pat sugalvoja kitą. Už šias kiemo malones turėtume dėkoti Kiemūnams! Tik nematomų kiemo saugotojų dėka vaikas žaidimų aikštelėje saugiai, drąsiai ir pakankamai purvinai išgyvena visus kiemo nuotykius ir išmoksta susipažinti su kitais kiemo lankytojais. Spektaklis „Vieno kiemo istorija“ suteikia galimybę pirmą kartą savo akimis pamatyti paslaptingą ir žaismingą Kiemūnų pasaulį ir verčia susimąstyti: gal verta dažniau išeiti į lauką ir apsilankyti kieme? Kūrybinė komanda, aktoriai – Laima Akstinaitė, Rugilė Latvėnaitė, Ieva Pakštytė, Paulius Pinigis, Donatas Stakėnas, Evelina Šimelionė, Donatas Želvys. Dramaturgė – Ieva Pakštytė Kompozitorius – Lukas Feser Šviesų dailininkas – Povilas Apulis Scenografijos konsultantė Angelina Furmaniuk – Savickienė Kostiumų dizainerė - Rūta Venskutė Spektaklis rekomenduojamas žiūrovams nuo 7 metų.

KLAIPĖDOS JAUNIMO TEATRAS | VASAROS DIENA    

Klaipėdos jaunimo teatro ir režisieriaus Kirilo Glušajevo, vienintelio Lietuvoje profesionalaus improvizacijos teatro „Kitas kampas“ meno vadovo bendras kūrybinis darbas – spektaklis „GYVENIMAS DAR PRIEŠ AKIS“.  Spektaklio dėmesio centre – šešiolikmečių kelias į trisdešimtmetį, paauglių į suaugusius žmones: kokius psichologinius, fiziologinius, socialinius pokyčius šiame etape išgyvena žmogus ir kokią įtaką suaugusiam žmogui daro jo paauglys aš. Kada ir nuo ko prasideda paauglystė? Kada ir kodėl ji baigiasi? Ar 18-os sulaukęs žmogus jau yra suaugęs? O kada bus suaaugęs? Ką daryti, jei esi suaugęs 13-os, o ką, jei savarankišku nesijauti nei sulaukęs 18-os, nei 30-ies? Ilgalaikio ir intensyvaus kūrybinio proceso metu spektaklio kūrėjai kalbino keliasdešimt įvairaus amžiaus žmonių ir ieškojo atsakymų į klausimą, kaip visi mes ir kiekvienas atskirai žengiame į ir iš paauglystės. Surinktuose interviu pasikartojančios temos originalioje spektaklio dramaturgijoje bus sujungtos su išskirtiniais kalbintų žmonių ir pačių aktorių gyvenimo momentais. Iš keliasdešimties žmonių sulipdyti 6 skirtingi personažai susitiks spektaklio erdvėje tam, kad dar kartą pabūtų savo paauglystėje, o gal iš jos pagaliau išžengtų. Iš pirmo žvilgsnio skirtingos Klaipėdos jaunimo teatro aktorių ir improvizacijos meistro K. Glušajevo teatrinės mokyklos pastatymo „Gyvenimas dar prieš akis” kūrybiniame procese atsiskleidžia naujomis perspektyvomis. Spektaklyje kūrėjai siekia atvirai mąstyti apie laiką, kurį kiekvienas patiriame: kartais naiviai ir šviesiai, kartais tamsiai ir maištingai, o kartais tiesiog aklai.

Režisierius – Kirilas Glušajevas

Aktoriai – Ieva Pakštytė, Donatas Stakėnas, Rugilė Latvėnaitė, Marija Žemaitytė, Evelina Šimelionė, Asta Zacharovaitė.

Kompozitorė – Inga Šepetkaitė Asistentė – Elzbieta Girkantaitė Amžiaus cenzas (N-14)

KLAIPĖDOS JAUNIMO TEATRAS | VASAROS DIENA    

Klaipėdos jaunimo teatro ir režisieriaus Kirilo Glušajevo, vienintelio Lietuvoje profesionalaus improvizacijos teatro „Kitas kampas“ meno vadovo bendras kūrybinis darbas – spektaklis „GYVENIMAS DAR PRIEŠ AKIS“.  Spektaklio dėmesio centre – šešiolikmečių kelias į trisdešimtmetį, paauglių į suaugusius žmones: kokius psichologinius, fiziologinius, socialinius pokyčius šiame etape išgyvena žmogus ir kokią įtaką suaugusiam žmogui daro jo paauglys aš. Kada ir nuo ko prasideda paauglystė? Kada ir kodėl ji baigiasi? Ar 18-os sulaukęs žmogus jau yra suaugęs? O kada bus suaaugęs? Ką daryti, jei esi suaugęs 13-os, o ką, jei savarankišku nesijauti nei sulaukęs 18-os, nei 30-ies? Ilgalaikio ir intensyvaus kūrybinio proceso metu spektaklio kūrėjai kalbino keliasdešimt įvairaus amžiaus žmonių ir ieškojo atsakymų į klausimą, kaip visi mes ir kiekvienas atskirai žengiame į ir iš paauglystės. Surinktuose interviu pasikartojančios temos originalioje spektaklio dramaturgijoje bus sujungtos su išskirtiniais kalbintų žmonių ir pačių aktorių gyvenimo momentais. Iš keliasdešimties žmonių sulipdyti 6 skirtingi personažai susitiks spektaklio erdvėje tam, kad dar kartą pabūtų savo paauglystėje, o gal iš jos pagaliau išžengtų. Iš pirmo žvilgsnio skirtingos Klaipėdos jaunimo teatro aktorių ir improvizacijos meistro K. Glušajevo teatrinės mokyklos pastatymo „Gyvenimas dar prieš akis” kūrybiniame procese atsiskleidžia naujomis perspektyvomis. Spektaklyje kūrėjai siekia atvirai mąstyti apie laiką, kurį kiekvienas patiriame: kartais naiviai ir šviesiai, kartais tamsiai ir maištingai, o kartais tiesiog aklai.

Režisierius – Kirilas Glušajevas

Aktoriai – Ieva Pakštytė, Donatas Stakėnas, Rugilė Latvėnaitė, Marija Žemaitytė, Evelina Šimelionė, Asta Zacharovaitė.

Kompozitorė – Inga Šepetkaitė Asistentė – Elzbieta Girkantaitė Amžiaus cenzas (N-14)

Pagal Justino Marcinkevičiau poemą „Voro vestuvės“ Klaipėdos jaunimo teatro sukurtas muzikinis spektaklis vaikams yra šmaikšti ir pamokanti istorija bei muzikali alegorija, išryškinanti mūsų pačių ydas. Žiūrovai spektaklio metu susipažins su įspūdingu ir grėsmingu voru Tabalai, su jo pakalikais vabalais ir su saulę nuo voro ginančiais paukšteliais. Ir ne tik susipažins – visa publika, tiek vaikai, tiek jų tėveliai galės ir patys dalyvauti grumtynėse ir kovoje dėl saulės. Spektaklis „Voro vestuvės“ išsiskiria netikėtais scenografijos sprendimais. Aktoriai kostiumus ir rekvizitą kuria iš paprastų, bet tarsi iš naujo atrastų daiktų, pavyzdžiui, darbinės pirštinės tampa paukščių plunksnomis. Toks kūrėjų pasirinkimas neatsitiktinis. Klaipėdos jaunimo teatro aktoriai siekia, kad vaikai teatre ne tik puikiai praleistų laiką, bet ir lavintų savo vaizduotę, fantaziją ir atsleistų savo neribotas kūrybos galimybes. Režisierius: Valentinas Masalskis Scenografė ir kostiumų dailininkė: Renata Valčik Muzika: Klaipėdos jaunimo teatras Kompozitorė: Nijolė Sinkevičiūtė

Kontroversiškas, intriguojantis ir pilnas sales prikviečiantis spektaklis „Kreicerio Sonata“. Nors Tolstojaus darbai skaičiuoja šimtą metų, klasikinės temos išlieka aktualios ir šiandien. Klasikinis ir kartu labai modernus Klaipėdos jaunimo teatro kūrinys kviečia pasinerti į šeimos santykių, lyčių lygybės, meilės, aistros ir smurto pasaulį. Vieni Levo Tolstojaus apysaką „Kreicerio sonata“ laiko geriausiu jo kūriniu, kiti priešingai, prieštarauja jo ten išsakytoms mintims. Skandalingame kūrinyje susipina aistringa meilė, pavydas bei visuomenės kritika. Traukinyje užsimezga pokalbis apie meilę, moterų padėtį, kylančius konfliktus šeimoje ir smurtą. Ilgai tylėjęs pakeleivis atsiveria apie savo nelaimingą santuoką. Jis vedė daug jaunesnę moterį, pakerėjusią jį savo jaunystės grožiu ir nekaltumu. Jiems gimė penki vaikai. Tačiau vyras nusivylęs meile ir santuoka, kadangi poros santykiuose daug rietenų, ginčų ir nesantaikos. Prisipažįsta, kad apimtas pavydo ir neapykantos dėl žmonos artimo bendravimo ir muzikavimo su smuikininku, ją nužudo. Savo žmoną nužudžiusio vyro išpažintį pasakoja rusų literatūros klasikas, rašytojas Levas Tolstojus apysakoje „Kreicerio sonata“. Balansuodamas tarp feminizmo ir neapykantos moterims, rašytojas paliečia ne vieną aktualią temą: šeimos santykiai, lyčių lygybė, meilė, aistra ir smurtas. Publikuota apysaka dėl išdėstomų minčių apie santuoką ir šeimos vertybes sukėlė tarptautinį skandalą – buvo uždrausta tiek Rusijoje, tiek JAV. „Kreicerio sonata“, žvelgianti į žmonių tarpusavio santykius, meilę, seksą, pavydą, paranoją, atgimsta Klaipėdos jaunimo teatro scenoje. Istorija vaizduoja konfliktą tarp seksualinio potraukio ir moralinių suvaržymų, iškelia klausimus, kurie dažnai nutylimi, į kuriuos nenorima ar negalima atsakyti. Inscenizacijos autorius/Režisierius: Valentinas Masalskis Aktoriai: Simonas Lunevičius, Vaiva Kvedaravičiūtė Scenografė: Renata Valčik Spektaklio konsultantas – šviesų dailininkas Julius Kuršis Trukmė: 1 val. 20 min.