Jaunas žmogus ir jaunas teatras – dvi dinamiškos kategorijos, kurias geriausiai apibūdina ieškojimas, maištas ir formavimo(si) procesas. Jos abi atstovauja tai pereinamajai būsenai, kai sena struktūra jau nebetenkina, o nauja dar tik kuriama. Tiek jaunatvei, tiek naujai teatro estetikai būdingas taisyklių laužymas, struktūrinis (o ir finansinis) nestabilumas, maksimalizmas ir, svarbiausia, drąsa klysti. Šios dvi stichijos […]
Festivalio „Jauno teatro dienos” atgarsiai: eksperimento teritorija, kurioje „jaunas“ tampa veiksmažodžiu
