Spektakliai šioje vietojėje

Kontroversiškas, intriguojantis ir pilnas sales prikviečiantis spektaklis "Kreicerio Sonata". Pradėkite metus su vienu iš naujausių ir puikiausiai parduodamu Klaipėdos jaunimo teatro spektakliu. Nors Tolstojaus darbai skaičiuoja šimtą metų, klasikinės temos išlieka aktualios ir šiandien. Klasikinis ir kartu labai modernus Klaipėdos jaunimo teatro kūrinys kviečia pasinerti į šeimos santykių, lyčių lygybės, meilės, aistros ir smurto pasaulį. Pilnas aprašymas: Inscenizacija pagal Levo Tolstojaus apysaką „Kreicerio sonata“ Vieni Levo Tolstojaus apysaką „Kreicerio sonata“ laiko geriausiu jo kūriniu, kiti priešingai, prieštarauja jo ten išsakytoms mintims. Skandalingame kūrinyje susipina aistringa meilė, pavydas bei visuomenės kritika. Traukinyje užsimezga pokalbis apie meilę, moterų padėtį, kylančius konfliktus šeimoje ir smurtą. Ilgai tylėjęs pakeleivis atsiveria apie savo nelaimingą santuoką. Jis vedė daug jaunesnę moterį, pakerėjusią jį savo jaunystės grožiu ir nekaltumu. Jiems gimė penki vaikai. Tačiau vyras nusivylęs meile ir santuoka, kadangi poros santykiuose daug rietenų, ginčų ir nesantaikos. Prisipažįsta, kad apimtas pavydo ir neapykantos dėl žmonos artimo bendravimo ir muzikavimo su smuikininku, ją nužudo. Savo žmoną nužudžiusio vyro išpažintį pasakoja rusų literatūros klasikas, rašytojas Levas Tolstojus apysakoje „Kreicerio sonata“. Balansuodamas tarp feminizmo ir neapykantos moterims, rašytojas paliečia ne vieną aktualią temą: šeimos santykiai, lyčių lygybė, meilė, aistra ir smurtas. Publikuota apysaka dėl išdėstomų minčių apie santuoką ir šeimos vertybes sukėlė tarptautinį skandalą – buvo uždrausta tiek Rusijoje, tiek JAV. „Kreicerio sonata“, žvelgianti į žmonių tarpusavio santykius, meilę, seksą, pavydą, paranoją, atgimsta Klaipėdos jaunimo teatro scenoje. Istorija vaizduoja konfliktą tarp seksualinio potraukio ir moralinių suvaržymų, iškelia klausimus, kurie dažnai nutylimi, į kuriuos nenorima ar negalima atsakyti. Inscenizacijos autorius/Režisierius: Valentinas Masalskis Aktoriai: Simonas Lunevičius, Vaiva Kvedaravičiūtė Scenografė: Renata Valčik Spektaklio konsultantas – šviesų dailininkas Julius Kuršis Trukmė: 1 val. 20 min. https://www.facebook.com/events/1180172442590238

Kartais jautiesi negraži, kartais pasimetusi, kartais tampi tokia didelė, kad tavo ego netelpa kambaryje ir lubos tau per žemos, o sienos per arti. Kartais tu bėgi į save, bet tik nubėgusi pusę kelio supranti, kad bėgai – nuo savęs. Sustojusi tarp visų draugų, tėvų, giminių, vaikų, kolegų ir visuomenės lūkesčių atsisuki į save su klausimu: „kiek manęs yra manyje?“ Kiek galingos ir gražios telpa manyje? „Graži ir ta galinga” kviečia jus į naują programą „Mimozos ir sirenos” * pasitikti naują etapą kartu. Savo nerimą paleisime būgnų ritmu, kad vėl iš naujo sutiktume save - žavias, galingas ir laimingas, net jei kartais ir pasiklydusias, bet vis grįžtančias į save! * Mimoza – augalas, pasižymintis jautrumu, ypač išoriniam dirginimui. Mimozos žiedas pražysta žiemos pabaigoje ir reprezentuoja saulę, žymi virsmą, todėl laikomas džiaugsmo, pergalingo gyvenimo simboliu. Taip pat siejamas su slapta meile bei jautrumo temomis (kaip gedulo gestas). * Mimoza – šampanas ir apelsinų sultys aukštoje taurėje, elegantiškas kokteilis, skirtas šventiniams pusryčiams, atsipalaidavimui ir malonumui. * Sirena – mitinė būtybė, savo daina viliojusi plaukti į salas. Deja, gražių balsų vilionės dažnai pasibaigdavo sudaužytais laivais.

Kartais jautiesi negraži, kartais pasimetusi, kartais tampi tokia didelė, kad tavo ego netelpa kambaryje ir lubos tau per žemos, o sienos per arti. Kartais tu bėgi į save, bet tik nubėgusi pusę kelio supranti, kad bėgai – nuo savęs. Sustojusi tarp visų draugų, tėvų, giminių, vaikų, kolegų ir visuomenės lūkesčių atsisuki į save su klausimu: „kiek manęs yra manyje?“ Kiek galingos ir gražios telpa manyje? „Graži ir ta galinga” kviečia jus į naują programą „Mimozos ir sirenos” * pasitikti naują etapą kartu. Savo nerimą paleisime būgnų ritmu, kad vėl iš naujo sutiktume save - žavias, galingas ir laimingas, net jei kartais ir pasiklydusias, bet vis grįžtančias į save! * Mimoza – augalas, pasižymintis jautrumu, ypač išoriniam dirginimui. Mimozos žiedas pražysta žiemos pabaigoje ir reprezentuoja saulę, žymi virsmą, todėl laikomas džiaugsmo, pergalingo gyvenimo simboliu. Taip pat siejamas su slapta meile bei jautrumo temomis (kaip gedulo gestas). * Mimoza – šampanas ir apelsinų sultys aukštoje taurėje, elegantiškas kokteilis, skirtas šventiniams pusryčiams, atsipalaidavimui ir malonumui. * Sirena – mitinė būtybė, savo daina viliojusi plaukti į salas. Deja, gražių balsų vilionės dažnai pasibaigdavo sudaužytais laivais.

Klaipėdos jaunimo teatras kviečia į premjerinį spektaklį Belaukiant Godo. „Belaukiant Godo“ – Klaipėdos jaunimo teatro spektaklis pagal žymiąją Samuelio Beketo absurdo pjesę. Vienintelis tikrai aiškus dalykas šioje Beketo istorijoje – laukimas. Pagrindiniai herojai Vladimiras ir Estragonas laukia pono Godo, kuriam nori užduoti keletą esminių klausimų ir paprašyti kai ko labai svarbaus. Tačiau laukti reikia taip ilgai, jog Vladimiras ir Estragonas galiausiai pamiršta, ko ir kodėl laukia. Belaukdami išganymo, jie supranta, kad nežino nei dėl ko nori būti išganyti, nei kas tas išganytojas, nei kaip atrodo tas išganymas. Tačiau tik laukimas ir tampa vienintele spektaklio herojų viltimi gyventi, nors laukimo beprasmybė ir virsta tragikomišku farsu. Spektaklis vyksta neapibrėžtoje, sapną primenančioje erdvėje. Čia laikas neturi „krantų“ – nėra jo pradžios ir pabaigos, neaišku, ar laikas eina pirmyn ar atgal, gal jis sustojęs, o gal sukasi ratu. Šis laiko ir erdvės neapibrėžtumas dar labiau sustiprina laukimo absurdiškumą, tačiau jo dėka žiūrovai patenka į siurrealistinį spektaklio pasaulį, kuriame kartu su jais klaidžioja ir Godo atsakymų laukia Vladimiras ir Estragonas. Režisierius: Paulius Pinigis Dramaturgas: Samuel Bechet Aktoriai: Simonas Lunevičius, Donatas Želvys, Aurimas Bareikis, Osvaldas Tokarevas, Laurynas Luotė Scenografė: Rūta Venskutė Kompozitorius: Kristupas Biržietis Šviesų dailininkas: Justas Bø Asistentė: Elzbieta Girkantaitė

Kontroversiškas, intriguojantis ir pilnas sales prikviečiantis spektaklis "Kreicerio Sonata". Pradėkite metus su vienu iš naujausių ir puikiausiai parduodamu Klaipėdos jaunimo teatro spektakliu. Nors Tolstojaus darbai skaičiuoja šimtą metų, klasikinės temos išlieka aktualios ir šiandien. Klasikinis ir kartu labai modernus Klaipėdos jaunimo teatro kūrinys kviečia pasinerti į šeimos santykių, lyčių lygybės, meilės, aistros ir smurto pasaulį. Pilnas aprašymas: Inscenizacija pagal Levo Tolstojaus apysaką „Kreicerio sonata“ Vieni Levo Tolstojaus apysaką „Kreicerio sonata“ laiko geriausiu jo kūriniu, kiti priešingai, prieštarauja jo ten išsakytoms mintims. Skandalingame kūrinyje susipina aistringa meilė, pavydas bei visuomenės kritika. Traukinyje užsimezga pokalbis apie meilę, moterų padėtį, kylančius konfliktus šeimoje ir smurtą. Ilgai tylėjęs pakeleivis atsiveria apie savo nelaimingą santuoką. Jis vedė daug jaunesnę moterį, pakerėjusią jį savo jaunystės grožiu ir nekaltumu. Jiems gimė penki vaikai. Tačiau vyras nusivylęs meile ir santuoka, kadangi poros santykiuose daug rietenų, ginčų ir nesantaikos. Prisipažįsta, kad apimtas pavydo ir neapykantos dėl žmonos artimo bendravimo ir muzikavimo su smuikininku, ją nužudo. Savo žmoną nužudžiusio vyro išpažintį pasakoja rusų literatūros klasikas, rašytojas Levas Tolstojus apysakoje „Kreicerio sonata“. Balansuodamas tarp feminizmo ir neapykantos moterims, rašytojas paliečia ne vieną aktualią temą: šeimos santykiai, lyčių lygybė, meilė, aistra ir smurtas. Publikuota apysaka dėl išdėstomų minčių apie santuoką ir šeimos vertybes sukėlė tarptautinį skandalą – buvo uždrausta tiek Rusijoje, tiek JAV. „Kreicerio sonata“, žvelgianti į žmonių tarpusavio santykius, meilę, seksą, pavydą, paranoją, atgimsta Klaipėdos jaunimo teatro scenoje. Istorija vaizduoja konfliktą tarp seksualinio potraukio ir moralinių suvaržymų, iškelia klausimus, kurie dažnai nutylimi, į kuriuos nenorima ar negalima atsakyti. Inscenizacijos autorius/Režisierius: Valentinas Masalskis Aktoriai: Simonas Lunevičius, Vaiva Kvedaravičiūtė Scenografė: Renata Valčik Spektaklio konsultantas – šviesų dailininkas Julius Kuršis Trukmė: 1 val. 20 min. https://www.facebook.com/events/1180172442590238

Amžiaus cenzas (N-16) Klaipėdos jaunimo teatras | Žiurkiagalviai O ką darytum tu, jei tave kaltintų žmogžudyste? Dramatugas - Natacha De Poncharra Kūrybinė komanda - Valentinas Masalskis, Donatas Želvys, Paulius Pinigis, Laima Akstinaitė, Scenografė - Paulė Bocullaitė Šviesų dailininkas - Artūras Lepiochinas Vertėja - Akvilė Melkūnaitė Aktoriai - Donatas Želvys, Paulius Pinigis, Laima Akstinaitė, Evelina Šimelionė Aprašymas: Ši istorija - tai žaisminga metafora apie atstūmimą ir kitoniškumą. Žefis ir Žefas – broliai dvyniai nuo gimimo ir nuo likimo, gimę su žiurkių galvomis, kurias visada turėjo slėpti po kapišonais. Įvairūs jų bandymai rasti sau vietą žmonių bendruomenėje baigiasi nesėkmingai. Tai žmonės, nublokšti į socialinį užribį, kuris taip pat yra visuomejės sudedamoji dalis. Žefis ir Žefas kelia klausimus, bandydami suprasti ir išsiaiškinti, ką jie padarė ne taip, kodėl jie yra kitokie ir ar jie iš tiesų kitokie? Kodėl pasaulis jų nepriima? Jų pasakojama istorija pateikiama kaip liudijimas ar prisipažinimas, kur patys žiūrovai nusprendžia, kas šioje situacijoje yra kaltas.

Vieno veiksmo pjesė „Kontrabosas“ – tai paralelė į mūsų pačių kasdienybę. Dabartinė garbėtroškų ir narcizų visuomenė kasdien mokosi tą pačią pamoką kaip ir P. Süskind dramos herojus – pervertinus savo galimybes, lieka protestuoti prieš tavo talento nepastebėjusi pasaulį ir jo nekęsti. Arba galų gale suvokti, kad esi tik vienas didelio orkestro instrumentas, greičiausiai net ne kontrabosas, o barškutis. Šis Klaipėdos jaunimo teatro spektaklis – tai tragikomiškas savimi, muzika ir pasauliu nusivylusio kontrabosisto monologas. Jame žiūrovui atskleidžiama mažo žmogaus drama – kaip susitaikyti su tuo, kad niekada neatliksi solo partijos, kad niekada nestovėsi pirmoje eilėje, kad savo paties gyvenime esi tik antraeilis veikėjas. Dramaturgas: Patrick Süskind Režisierius: Valentinas Masalskis Scenografas: Renata Valčik Vaidina: Donatas Želvys Trukmė: 1 val.